Stiprėjant įtampai su Šiaurės Korėja, „Rand“ 190 puslapių apimties ataskaitoje „U.S. Military Capabilities and Forces for a Dangerous World“ („JAV karinė galia ir pajėgos pavojingame pasaulyje“) nagrinėjami ir NATO karo su Rusija, kuriame dalyvautų ir Baltijos šalys, scenarijai, analizuojamas galimas JAV ir Kinijos konfliktas dėl Taivano, JAV pajėgumo spragos, informuoja cnbc.com.
Atsižvelgdami į minėtus veiksnius, „Rand“ ataskaitos autoriai teigė, kad Amerikos ginkluotosios pajėgos yra nepakankamai treniruotos ir parengtos. Toks Amerikos ginkluotųjų pajėgų įvertinimas pateiktas, nepaisant to, kad JAV kariuomenė dislokuota keliuose pasaulio regionuose, vykdo ne vieną antiteroristinę misiją, tai pat ir Afganistane (ši karinė misija trunka beveik 20 metų).
Kaip rašoma ataskaitoje, pastaruoju metu tapo sudėtingiau vykdyti ambicingos JAV nacionalinės strategijos siekius ir išlaikyti karinę galią.
„Šiai naujai realybei sutapus su suvaržytų gynybos biudžetų laikotarpiu, susiklostė tokia situacija, kad dabar nebeaišku, ar mūsų ginkluotosios pajėgos pajėgtų susidoroti su iškylančiomis užduotimis“, – rašo ataskaitos autoriai.
Taip pat pastebima, kad Kinijos ir Rusijos karinis pajėgumas sustiprėjo, taigi tam tikrose situacijose jos galėtų įveikti Amerikos karines pajėgas.
Vaizdžiau tariant, pagal ataskaitos įvertinimus matyti, kad JAV kariuomenė, pagal tam tikras prielaidas, gali pralaimėti, jei kiltų karas, nors JAV gynybai išleidžia daugiau nei Kinija (santykis 2,7 : 1) ir daugiau nei Rusija (santykis 6 : 1), rašoma dokumente.
CNBC susisiekė su JAV Gynybos departamentu, šis dar nepateikė komentaro. Kita vertus, „Rand“ tyrimą dalinai rėmė Gynybos departamentas, taigi jis turėtų žinoti apie tyrimo turinį.
Pasitenkinimas dėl kariuomenės pajėgumo
„Rand“ vyresnysis tarptautinės gynybos tyrėjas, vienas iš ataskaitos autorių Davidas Ochmanekas teigė, kad daugelyje visuomenės sluoksnių atstovų – pradedant kongresmenais, baigiant kitais, juntamas pasitenkinimas, užtikrintumas dėl JAV kariuomenės pajėgumo.
Anot jo, prioritetas turėtų būti ne lėktuvnešių, povandeninių laivų ir lėktuvų skaičiaus didinimas, o jų įrangos gerinimas. Be to, reikia ir daugiau investicijų, kad JAV ginkluotosios pajėgos veiktų visu pajėgumu.
Pavyzdžiui, D. Ochmaneko teigimu, siekiant sustiprinti Amerikos ginkluotąsias pajėgas, reikėtų skirti lėšų pažangioms sparnuotosioms raketoms, trikdžiams atsparioms komunikacijos sistemoms, antipalydovinės gynybos technologijoms ir netgi Amerikos karinių bazių apsaugos nuo išpuolių stiprinimui, taip pat kitoms priemonėms.
„Kalbame apie papildomus 20 ar 30 mlrd. dolerių kasmet, nuolat, o tai suteiktų mums galimybę atsidurti ten, kur ir turėtume būti, Rusijos ir Kinijos atžvilgiu“, – sakė D. Ochmanekas interviu CNBC gruodžio 8 d.
Kaip rašoma ataskaitoje, JAV išleidžia gynybos reikalams apie 3,4 proc. BVP, o Rusija – apie 4,5 proc. BVP. NATO nustatė savo narėms siekiamybę – 2 proc. BVP gynybai, tačiau tik penkios iš 28 NATO narių skiria aljanso nustatytą tikslinę sumą.
„Rand“ ataskaitoje pabrėžiama – net jungtinėms NATO pajėgoms būtų sunku, jei Rusijos kariuomenė įžengtų į Baltijos šalis, kurios atgavo nepriklausomybę 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai.
Taip pat pabrėžiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasitelkti tokį patį scenarijų, kaip ir Maskvos agresijos prieš Ukrainą, Krymo aneksavimo atveju.
Analitikai teigė – V. Putinas savo veiksmais prieš Ukrainą parodė, jog nori „labiau konfrontacinės politikos“ su Vakarais, o Europos saugumo reikalai svarbūs, jam siekiant savo tikslų.
Anksčiau „Rand“ analizavo galimą Rusijos ir NATO karo scenarijų, kuriame buvo vaizduojama Rusijos karinė agresija Baltijos šalyse 2020 m., jei Maskva nusiųstų karių prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienų. Pagal tokį scenarijų, Rusijos kariuomenė gali įsiveržti, pasitelkusi ginkluotus ir motorizuotus būrius, palaikomus artilerijos ir kitokios karinės įrangos, o NATO kariuomenei tektų kliautis tik lengvaisiais pėstininkais, taigi ji būtų pranokta karine jėga.
Klausimas, ar JAV galėtų užtektinai greitai pasitelkti savo karines oro pajėgas, kad suteiktų NATO pranašumo kare. Tyrėjų išvadomis, Rusijos pažangios „žemė-oras“ raketų sistemos veikiausiai būtų sunkiai įveikiamos kovoje prieš JAV karinius lėktuvus ir galimai riboto NATO prieigą prie oro erdvės.
„Trumpai tariant, darome išvadą, <...> kad NATO negali apginti Baltijos valstybių nuo ryžtingo Rusijos išpuolio, apie kurį ji staigiai įspėtų, – rašo ataskaitos autoriai. – Kol padėtis nepasikeis, <...> tai reiškia, kad Baltijos šalys gyvena, esant staigaus Rusijos kariuomenės išpuolio pavojui.“
Taivano gynimas
„Rand“ ataskaitoje rašoma, kad Kinija dabar turi ginklų ir galimybių, dėl kurių JAV būtų sunkiau paimti viršų kovoje, ginant Taivaną nuo Pekino.
Anot analitikų, Kinija daugiau dėmesio skiria karių mokymams ir išanalizavo ankstesnes Amerikos karines kampanijas, todėl gali sukurti savų strategijų, kaip įveikti Ameriką.
„Rand“ ataskaitoje rašoma, kad nuo 2000-ųjų iki 2014 m. Kinijos išlaidos gynybai kasmet didėjo dviženkliu skaičiumi, tad iš viso jos padidėjo 480 proc. Kinija daug investavo į savo karinių oro pajėgų modernizavimą ir oro gynybą, taip pat į balistines ir sparnuotąsias raketas, kurias galima paleisti iš mobiliųjų įrenginių, todėl jas sunkiau aptikti.
Iš tiesų Pekinas turi ir priešlaivinę branduolinę raketą, kurios nuotolis – iki 4 tūkst. km. Ši raketa keltų grėsmę JAV lėktuvnešiui, dislokuotam apginti Taivano.
„Pavyzdžiui, jei 2020 m. kiltų karas su Kinija, jei JAV kariuomenė vadovautųsi tokia pačia operacijų koncepcija, kokia vadovavosi nuo operacijos „Audra dykumoje“ (angl. „Operation Desert Storm“; 1991 m.) ir pasitelktų dabar turimus ginklus ir ginkluotę, jai būtų sunku įgyti pranašumo ore, ginant Taivaną, akcentuojama ataskaitoje.
Šiaurės Korėjos grėsmė
Ataskaitoje analizuojamas ir potencialus JAV konfliktas su Šiaurės Korėja, taip pat teigiama, kad Kinijos elgesys nenuspėjamas. Tyrėjai tvirtina, kad Pekinas gali įsitraukti į Šiaurės Korėjos konfliktą, kad „sumažintų žalą pačiai Kinijai ir užtikrintų, jog (Kinija) gali turėti įtakos bet kokiam susitarimui po konflikto“.
Be to, anot „Rand“ ataskaitos, Šiaurės Korėja kelia Amerikai branduolinę ir balistinių raketų grėsmę – grėsminga tikimybė, kuriai Vašingtonas ir jo sąjungininkai Azijoje „neturi patenkinančių atsakymų“.
Šiaurės Korėja gali nuspręsti panaudoti branduolinį ginklą, susiklosčius keliems scenarijams – pavyzdžiui, „karo pradžioje, kad sustiprintų savo pozicijas kovoje“. Anot analitikų, Šiaurės Korėja tikrai atsižvelgtų į JAV pranašesnį branduolinį arsenalą, tačiau būtų neišmintinga manyti, kad tai atbaidytų priešininkę, turinčią branduolinį ginklą.
Analitikų nuomone, įveikti branduoliniu ginklu ginkluotą varžovę su absoliučiai pavaldžia kariuomene gali būti kur kas sunkiau, nei iš pradžių atrodytų, be to, ne tas pats, lyg įveikti panašaus lygio varžovę, kaip antai, Kinija ar Rusija.
„Dėl Šiaurės Korėjos silpnumo sunku sutrukdyti jai panaudoti ginklą, vien grasinant atpildu, – sakė D. Ochmanekas. – Tad mes skatinami ieškoti galimybių sutrukdyti jiems (Šiaurės Korėjai) panaudoti (branduolinius) ginklus – o tai labai sunku padaryti.“