Abi šalys yra svarbios prekybos partnerės, tačiau santykiai pastaraisiais metais pašlijo, nes Pekinas stiprina kariuomenę, demonstruoja regione galią ir laikosi griežtesnės pozicijos varžybose dėl teritorijų.

F. Kishida sakė, kad „pareiškė rimtą susirūpinimą dėl padėties Rytų Kinijos jūroje, įskaitant Senkaku salas“, turėdamas omenyje Tokijo kontroliuojamas ginčytinas saleles, kurias Pekinas vadina Diaoju. Jis sakė taip pat pareiškęs susirūpinimą dėl „Kinijos karinio aktyvumo, įskaitant balistinių raketų paleidimus iš Kinijos“.

Manoma, kad rugpjūtį Kinijos raketos, paleistos per didžiules karines pratybas aplink Taivaną, nukrito į Japonijos išskirtinę ekonominę zoną. „Pabrėžiau taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje svarbą“, – sakė F. Kishida ir pridūrė, kad lyderiai „sutarė stiprinti bendravimą saugumo srityje“.

F. Kishida telefonu kalbėjosi su Xi Jinpingu 2021 m. spalį, kai buvo išrinktas ministru pirmininku, tačiau asmeniškai su juo susitiko pirmą kartą. Xi Jinpingas pastarąjį kartą kalbėjosi su Japonijos ministru pirmininku 2019 m. gruodį, Pekine susitikęs su Shinzo Abe.

F. Kishida sakė Xi Jinpingui „pakartojęs Japonijos poziciją dėl žmogaus teisių ir Japonijos piliečių sulaikymo Kinijoje“. „Dėl Šiaurės Korėjos pareiškiau mūsų lūkesčius, kad Kinija atliks savo vaidmenį, taip pat ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“, – sakė jis po kelių valandų, kai Pchenjanas paleido dar vieną iš rekordiškai daug išbandytų raketų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją