JAV pasiuntinys klimato klausimams Johnas Kerry lankosi Japonijoje, Vašingtonui siekiant suteikti impulsą prieš lapkritį numatytą svarbų viršūnių susitikimą dėl kovos su pasauliniu atšilimu.

„Aptarėme savo bendradarbiavimą dėl pastangų mažinti didžiųjų teršėjų, įskaitant Kiniją, taršą“, – po susitikimo su J. Kerry trumpoje spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.

„Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja anglies dvideginiu, taip pat antra pagal dydį pasaulio ekonomika... Svarbu, kad ragintume ją vykdyti jos statusui deramus įsipareigojimus“, – sakė jis.

J. Kerry dar susitiks su Japonijos premjeru Yoshihide Suga, o tada nuvyks į Kiniją derybų su šios šalies vyriausiuoju klimato derybininku Xie Zhenhua.

26-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP26), vyksianti Glazgo mieste Škotijoje, prasidės lapkričio 1 dieną.

Tai didžiausias viršūnių susitikimas klimato klausimais nuo 2015 metų derybų Paryžiuje, kai šalys įsipareigojo iki 2050 metų pasaulinį šiltėjimą apriboti skaičiumi, mažesniu nei 2 Celsijaus laipsniai, siekiant šiltėjimą idealiu atvejų apriboti 1,5 laipsnio.

Japonija pastaraisiais mėnesiais paskelbė virtinę naujų ambicingų taršos mažinimo tikslų.

Y. Suga nustatė 2050 metų terminą šaliai tapti neutralia klimato atžvilgiu – dešimtmečiu trumpesnį nei Kinijos, planuojančios tai padaryti iki 2060-ųjų. Anksčiau šiais metais Japonijos premjeras sakė, kad jo šalis sieks iki 2030-ųjų taršą sumažinti 46 procentais – labiau nei žadėta iki tol.

Birželio mėnesį Didžiojo septyneto (G-7) valstybės per viršūnių susitikimą pažadėjo palaipsniui nutraukti investicijas į iškastinį kurą ir sudarė kitų susitarimų. Klimato aktyvistų grupės sakė, kad Japonijos tikslai ir G-7 pažadai yra nepakankami ir įgyvendinami ne visu mastu.

„Nuostabu sugrįžti į Japoniją; esame nepaprastai dėkingi už partnerystę, pritariame darbui dėl klimato ir G-7 pranešimui, kurie visi yra labai stiprūs“, – reporteriams Tokijuje sakė J. Kerry.

Naujasis Japonijos tikslas sumažinti taršą iki 2030-ųjų „sudaro mums sąlygas padėti kovoti, kad būtų išlaikytas 1,5 laipsnio atšilimo limitas, todėl tai yra labai reikšmingas žingsnis“, pridūrė jis.

Trečia pagal dydį pasaulio ekonomika labai priklauso nuo nuo iškastinio kuro. Šią padėtį iš dalies lemia sprendimas neįjungti daugelio branduolinių reaktorių, išjungtų po Fukušimos atominės elektrinės katastrofoas prieš dešimtį metų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)