Dalis amerikiečių suskubo šluoti parduotuvių lentynas ir tuštinti benzino kolonėles. Karo grėsmė tvyrojo ore.
Spalio 24 d. pasaulis kaip niekada arti priėjo prie susinaikinimo slenksčio – branduolinių raketų prikrauti sovietų laivai keletos jūrmylių atstumu priartėjo prie JAV nubrėžtos raudonosios linijos. Bandymas prasibrauti veikiausiai būtų reiškęs ugnies atidengimą.
Laimei, sovietų laivai sustojo. Pasaulis lengviau atsiduso – apokalipsė neįvyko.
Trys puodai socializmo
Tiksint lemiamoms minutėms ne vienas savęs klausė, kaip dvi supergalybės atsidūrė tokioje situacijoje. To šaknys glūdi 1959-ųjų Kubos revoliucijoje, kuri nukreipė šalį į konflikto su JAV kursą ir kurio nepavyko išspręsti net praėjus 28 metams po SSRS griūties.
Kalbant apie Kubą dažnai neišvengiame ideologizuotos pozicijos, kuomet iš anksto aišku, kas teisus, o ką reikia pasmerkti. Kartais realų vaizdą užgožia naivus, romantizuotas ir supaprastintas žvilgsnis į kovotoją prieš sistemą.
DELFI kviečia kompleksiškai ir be išankstinių nuostatų pažvelgti į Kubos istoriją ir suprasti revoliucijos priežastis, eigą ir pasekmes.
Moncada fiasko
1953 liepos 26 dieną šalį sukrėtė maištas – grupė menkai ginkluotų ir kartais tik medžiokliniais ginklais nešini studentai šturmavo kariuomenės barakus pietiniame Santiago de Cuba mieste. Šis įvykis tapo žinomas kaip Moncada barakų šturmas, kuriam vadovavo pats F. Castro.
Menkai organizuoti, neapmokyti ir prastai ginkluoti jaunuoliai tikėjosi pasinaudoti netikėtumo faktoriumi. Jie pasirinko smogti naktį po audringos kariškių šventės tikėdamiesi, kad šie bus nepasiruošę gintis ir tikėjosi greitai apšvarinti ginklų sandėlius, kol pastiprinimai į nuošalią būstinę nespėjo atvykti. Tą naktį barakuose lėbavo 400 karių.
Kaip ir buvo galima tikėtis, puolimas prasidėjo visišku fiasko. 16 automobilių su 135 jaunuolių, kurie turėjo kartu atvažiuoti prie barakų, imituodami aukšto rango pareigūno iš Havanos vizitą, išsibarstė dar nė nepasiekę tikslo, o sunkiuosius ginklus gabenęs sunkvežimis išvis pasiklydo. Dalis sukilėlių taip ir neatvyko, nes jiems nebuvo duota ginklų, o puolimui prasidėjus kai kurie maištininkai iš automobilių iššoko anksčiau – dar nepravažiavę taranuotų vartų. Visa tai reiškė, kad barakų viduje prastai ginkluoti maištininkai buvo apsupti santykiu 10 prieš 1.