Rusija nėra stipri ir, be jokios abejonės, daugeliu aspektų ji yra silpnesnė nei Jungtinė Karalystė (JK). Kažin ar šis teiginys patiktų NATO ir visiems Vakarams.
Vis dėlto šią mintį išsakė vienas žinomiausių JK karo istorikų – seras Lawrence‘as Freedmanas, rašo „The Guardian“.
„Rusija visada mėgino atsikratyti savo silpnumo, išpūsdama savo stiprybę“, - įsitikinęs profesorius L. Freedmanas. Vakarų žurnalistai savo ruožtu linkę kaltinti JAV prezidentą Baracką Obamą dėl jo silpnumo.
„Nesureikšminkime Putino, ir išvenkime asmenybės kulto“, - linkęs įspėti istorikas. „Rusija daugeliu aspektų silpnesnė nei JK“, - pridūrė jis. Taip, šios šalies ginkluotosios pajėgos ir branduoliniai pajėgumai didesni, tačiau Rusijos ekonomika turi didelių bėdų.
Prieš keletą dienų L. Freedmanas dalyvavo Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (The Royal United Services Institute) surengtoje konferencijoje „Global trends and Implications for British Security“.
Anot L. Freedmano, Rusija gali būti vertinama kaip didžiulė galia tik dėl šios šalies turimo branduolinių ginklų arsenalo ir nuolatinės vietos Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje, tačiau toks šios šalies apibūdinimas yra stipriai perdėtas.
Nors Rusija pradėjo savo ginkluotųjų pajėgų atkūrimą, jos negali varžytis su NATO pajėgomis. Rusijos BVP panašus į Italijos BVP, o vertinant vienam šalies gyventojui tenkančią BVP dalį situacija šioje šalyje panaši į dabartinę Lenkijos situaciją. Naftos ir gamtinių dujų kainos krenta, be to, Rusijai prastai sekasi pritraukti investicijas iš užsienio.
Plačiau šią temą L. Freedmanas aptaria internetinėse svetainėje „The War on the Rocks“.
Agresyvi Vakarų politinių valdovų retorika šiuo atveju tik ramina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, nes tie patys vadovai, įskaitant ir B. Obamą, teigia, kad Ukrainos krizė negali būti išspręsta kariniu būdu. JK gynybos pareigūnai tvirtina, kad Ukraina NATO nare galės tapti dar labai negreitai, jei išvis tai kada nors įvyks.
Vakarų vadovams, L. Freedmano manymu, reikia daugiau sumanumo ir fantazijos. Vyriausieji NATO vadai pripažįsta, kad į tai, kas vyksta Ukrainoje, buvo reaguojama per lėtai.
Vienas iš Karališkojo jungtinių paslaugų instituto surengtos konferencijos dalyvių mėgino pateisinti tai, kad tokie įvykiai kaip Arabų pavasaris ar Sovietų Sąjungos griūtis nebuvo suprognozuoti. „Kaip galima žinoti apie tai, kas dar neįvyko?“ – kabėjo jis.
Nors žvalgybos tarnyboms ir nepriklausomiems analitikams mokama ne už tai, kad jie prognozuotų ateitį, vis dėlto iš jų tikimasi sulaukti patarimų ir įspėjimų dėl įvykių, kurių galima tikėtis.
