Vokietija paragino ES apriboti vakcinų eksportą, kai gilėjantis susipriešinimas su „AstraZeneca“ ir nedžiuginančios skiepijimo kampanijos pradėjo kelti baimę, kad visame bloke užsitęs ekonomikos recesiją didinantys suvaržymai.
Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas antradienį per interviu televizijai ZDF sakė, kad „būtų protinga“ apriboti ES gaminamų vakcinų eksportą. Vakcinoms, paliekančioms ES, „reikia leidimo, kad bent jau žinotume, kas yra gaminama Europoje ir kas palieka Europą, kur tai nukeliauja, ir ar tai sąžiningai paskirstoma“, teigė jis.
Šie komentarai pasigirdo po to, kai pirmadienį Europos Komisija pranešė reikalausianti, kad vaistų gamintojai iš anksto pažymėtų eksportui skirtas koronaviruso vakcinas. Vadinamo „skaidrumo mechanizmo“ buvo imtasi po to, kai „AstraZeneca“ paskelbė, kad vėluos suplanuoti COVID-19 vakcinų pristatymai.
Pasak ES vykdomosios institucijos, tai reiškia, kad šį ketvirtį bus pristatyta kur kas mažiau vakcinų, negu buvo susitarta išankstiniame vakcinų pirkimo sandoryje, kurį abi pusės sudarė praėjusią vasarą. Šie trikdžiai iškilo po gamybos nesklandumų „Pfizer“ gamykloje Belgijoje, kuri praėjusią savaitę jau sumažino vakcinų pristatymus ES šalims.
Tokios žinios grasina sužlugdyti ES vakcinacijos kampaniją, kuri pagal paskiepytos populiacijos dalį ir taip atsilieka nuo Jungtinių Valstijų bei Didžiosios Britanijos.
Netgi bloko lyderė Danija iki šiol yra paskiepijusi tik 3,6 žmogaus iš 100 gyventojų – tai sudaro tik trečdalį Didžiosios Britanijos tempų ir pusę JAV vakcinacijos rodiklio. Didžiosios ES šalys atsilieka dar labiau: Vokietija, pavyzdžiui, yra paskiepijusi tik 2,1 žmogaus iš 100.
Jungtinė Karalystė įspėja Europos Sąjungą
Už vakcinavimą atsakingas Didžiosios Britanijos ministras įspėjo ES nepasiduoti „vakcinų nacionalizmui“ ir pažymėjo esąs tikras, kad Didžioji Britanija, nepaisant tiekimą trikdančių ginčų, vasario viduryje turėtų pasiekti savo tikslą – paskiepyti visus pažeidžiamiausių grupių piliečius.
„Labai tikiu, kad gausime savo vakcinas, kaip numatyta, – antradienį per LBC radiją sakė Nadhimas Zahawi, taip reagavęs į minėtą ES pasiūlymą, kuris galėtų sutrikdyti „Pfizer“ vakcinų pristatymus. – Vakcinų nacionalizmas yra ne tas kelias, kuriuo reikėtų eiti“.
Europos Sąjungos reguliavimo institucijos pasiūlė „skaidrumo mechanizmą“, leisianti stebėti iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamų vakcinų kiekius. Toks žingsnis turėtų neigiamos įtakos Belgijoje gaminamų „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ vakcinos dozių pristatymui.
„Aš nė kiek neabejoju, kad vakcinų pristatymas mums atitiks grafiką. Vakcinų nacionalizmas nėra teisingas sprendimas“, – antradienį „LBC Radio“ sakė N. Zahawi.
Jungtinė Karalystė pagal skiepijimo nuo koronaviruso tempą pirmauja Europoje: pirmadienio duomenimis, pirmąja doze paskiepyta 6,6 mln. žmonių – tai sudaro apie 10 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų. Europos Sąjungoje stiprėja pyktis dėl vėluojančių „AstraZeneca Plc“ vakcinos dozių. Numatoma, kad kompanija per pirmąjį ketvirtį pristatys mažiau vakcinos dozių, nei anksčiau tikėtasi.
Didžioji Britanija skiepijimo programoje naudoja tiek „Pfizer“, tiek „AstraZeneca“ vakcinas. Pastaroji gaminama pačioje Jungtinėje Karalystėje.
„Labai pasitikime „Pfizer“ ir kompanijos pristatymo programa. Glaudžiai bendradarbiaujame su ES partnerėmis“, – kalbėjo N. Zahawi, visgi pripažindamas, kad tiekimo procesas yra „įtemptas“.
Jungtinė Karalystė siekia iki vasario 15 d. paskiepyti maždaug 15 mln. žmonių, priklausančių keturioms prioritetinėms grupėms. Jos apima slaugos namų gyventojus, vyresnius nei 70 metų amžiaus asmenis ir sveikatos priežiūros darbuotojus.
Be konflikto dėl pristatymų, „AstraZeneca“ taip pat buvo priversta ginti savo produkciją ir paneigti vieno Vokietijos laikraščio pranešimą, esą jos vakcinų efektyvumas vyresniems kaip 65 metų žmonėms siekia vos 8 proc.
Vėlai pirmadienį pasirodžiusi „Handelsblatt“ publikacija, kurioje cituojami neįvardyti šaltiniai iš Vokietijos valdančiosios koalicijos, yra „visiškai neteisinga“, tvirtino vienas „AstraZeneca“ atstovas spaudai.
Kartu su „AstraZeneca“ šias vakcinas kūrusio Oksfordo universiteto atstovas spaudai pažymėjo, kad „nėra jokio pagrindo pareiškimams apie mažą efektyvumą“. Minėto laikraščio pranešimą atmetė ir Vokietijos sveikatos ministras.
Europos vaistų agentūra jau šią savaitę turėtų patvirtinti „AstraZeneca“ vakcinas. Didžioji Britanija jau yra leidusi jas naudoti.
Sąžiningas paskirstymas
ES taip pat kur kas blogiau negu daugeliui Azijos valstybių sekasi pažaboti epidemijos plitimą. Užuot atlaisvinusios apribojimus, Europos šalys ruošiasi ilgesniems ir griežtesniems suvaržymams.
Europos Komisija pirmadienį pasiūlė įvesti papildomus apribojimus kelionėms ir sugriežtinti sėdėjimo namuose priemones, kai virtinė susitikimų su „AstraZeneca“ dėl galimo vakcinų vėlavimo nepadėjo pataisyti padėties. Dar kartą abi pusės turėtų susitikti trečiadienį, likus dviem dienoms iki tos datos, kai ES vaistų agentūra turėtų patvirtinti šios gamintojos injekcijas.
Nors tokiame sudėtingame procese kaip vakcinų gamyba tikrai gali kilti keblumų, J. Spahnas taip pat išsakė būgštavimus dėl nesąžiningo vakcinų paskirstymo.
„Viskas turi būti daroma sąžiningai ir lygiai, – teigė J. Spahnas. – Kalbame ne apie tai, kad ES turi būti pirma, bet apie sąžiningą dalį Europai“.
Kol virtinė blogų žinių žlugdo viltį grįžti prie normalaus gyvenimo, ES šalių vyriausybės bando išsisukinėti nuo kaltės.
Praėjusią savaitę grupė lyderių užsipuolė bloko vaistų agentūrą, esą ši per lėtai tvirtina vakcinas. Tuo tarpu kiti apkaltino Europos Komisiją pavėlavus laiku užsitikrinti pakankamą kiekį vakcinos dozių ES narėms.
„Mes galėtume skiepyti žmones kur kas greičiau, tiesiog neturime vakcinų“, – pirmadienį per virtualią Pasaulio ekonomikos forumo diskusiją sakė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.
