Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai susitarė dėl pakto su centro kairiąja Demokratų partija, politinė jėga „Azione“ iš jo pasitraukė, teigdama, kad negali dirbti su kairuoliais, atvestais sustiprinti aljansą.
„Negalima paaiškinti [rinkėjams], kad norėdami apginti konstituciją sudarome paktą su žmonėmis, su kuriais, kaip žinome, niekada nevaldysime“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė nuosaikiųjų pažiūrų „Azione“ lyderis Carlo Calenda.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad buvusio premjero Enrico Lettos vadovaujamos Demokratų partijos ir neofašistinių šaknų turinčios Giorgios Meloni partijos „Italijos broliai“ šansai rugsėjo 25 dieną vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose yra apylygiai.
Tačiau Italijos politinė sistema yra palankesnė koalicijoms, ir nors G. Meloni yra sudariusi tvirtą aljansą su prieš imigraciją nusistačiusia Matteo Salvini „Lyga“ ir Silvio Berlusconi „Forza Italia“, E. Letta stengiasi suvienyti skirtingas progresyvias partijas.
E. Letta apkaltino C. Calendą, kad jis nenori su niekuo eiti į kompromisą, taip pat piktinosi, kad buvęs premjeras Matteo Renzi, partijos „Italia Viva“ lyderis, atsisakė prisijungti prie jo aljanso.
„Tai būdas padėti Meloni ir Salvini“, – laikraščiui „La Stampa“ sakė E. Letta ir pridūrė, kad dabar derybos baigtos, ir jis susitelks į rinkimų kampaniją.
E. Letta šeštadienį paskelbė apie susitarimą su kairiosiomis partijomis „Sinistra Italiana“ ir žaliaisiais „Europa Verde“, taip pat užsienio reikalų ministro Luigi Di Maio naująja partija „Impegno Civico“.
L. Di Maio neseniai pasitraukė iš populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S), kuris triumfavo 2018 metų rinkimuose, bet po to patyrė perbėgimų bangą ir visuomenės palaikymo nuosmukį.
Rinkimus išprovokavo ministro pirmininko Mario Draghi atsistatydinimas praėjusį mėnesį, žlugus jo vadovaujamai nacionalinės vienybės koalicijai.
„Forza Italia“, „Lyga“ ir M5S nutraukė paramą M. Draghi koalicijai, kuri turėjo išsilaikyti dar vienerius metus – iki 2023-iaisiais turėjusių vykti rinkimų.
Rinkimams rengiamasi sudėtingu Italijai metu: šalis susiduria su sparčiai kylančiomis kainomis, ypač energijos, ir įgyvendina plataus masto reformas, mainais į milijardus eurų ES lėšų, skirtų atsigavimui po pandemijos.