Kaip žinoma, per kovo 4 d. įvykusius parlamento rinkimus daug balsų surinko populistinė ir dešiniojo sparno partijos ir nė viena partija parlamente neužsitikrino daugumos.
Valdžios perdavimas įsibėgėjo šeštadienį, kai prieš isteblišmentą veikiančiam „Movimento Cinque Stelle“ (Penkių žvaigždučių judėjimui, M5S) atiteko vienų parlamento rūmų pirmininko postas, o buvusio premjero Silvio Berlusconi partijai „Pirmyn, Italija!“ – kitų.
„Pirmyn, Italija!“ partijos senatorė ir ilgametė S. Berlusconi bendražygė Maria Elisabetta Alberti Casellati tapo pirmąja šalies istorijoje Senato pirmininke. Savo emocingoje kalboje po išrinkimo ji pareiškė norinti pasidalinti šia pergale „su visomis moterimis, kurių istorijos, veiksmai, pavyzdžiui, įsipareigojimas ir drąsa sukūrė šiandienos Italiją“.
M5S vadovas Roberto Fico buvo išrinktas žemųjų Deputatų Rūmų pirmininku.
Rinkimų išvakarėse pasirodė pranešimų, kad kilo nesutarimų tarp S. Berlusconi ir „Lega Nord“ lyderio Matteo Salvini partijų – dviejų pagrindinių centro-dešinės bloko partijų. Tačiau jau šeštadienį abu politikai kalbėjo tik apie solidarumą jų bloke ir jų norą valdyti Italiją.
Visgi, nepaisant kalbų, nėra jokių ženklų, kad dvi daugiausia balsų per rinkimus surinkusios jėgos – centro-dešinės blokas ir M5S – artėja prie naujos vyriausybės suformavimo. Manoma, kad derybos truks ne vieną savaitę. Vėliau Italijos prezidentas Sergio Mattarella nuspręs, kuris blokas, jeigu toks bus, gali surinkti 51 proc. daugumą kiekvienuose rūmuose, būtiną gauti parlamento pritarimą.
Jeigu nė vienai partijai ar blokui nepavyks užsitikrinti daugumos, prezidentas gali paskirti kokį nors asmenį laikinai vadovauti vyriausybei. Tačiau išnaudojus visus variantus gali būti skelbiami išankstiniai rinkimai.