G. Napolitano – tai buvęs komunistas, patikėjęs laisvos rinkos idėja, kaip ir P. L. Bersani, centro kairiųjų lyderis. Tačiau jį prezidentas renkasi ne dėl bendros pasaulėžiūros – P. L. Bersani partija laimėjo vasario mėnesį vykusius rinkimus. Tiesa, įtikinamą daugumą surinko tik Deputatų rūmuose, o šaliai valdyti reikalingas ir Senato palaikymas. Ten jėgos pasiskirstė po lygiai. Tokia aklavietė baido investuotojus ir tirpdo tikėjimą euro zonos stabilumu, štai kodėl P. L. Bersani parlamentarus iš paskutiniųjų ragina jį palaikyti.
„Siūlomės tarnauti ir atsakyti į rinkėjų lūkesčius. Žinome, kad vyriausybės reikia šaliai, kaip ir Europai, nes Europa akylai seka įvykius Italijoje ir nerimauja“, – teigė P. L. Bersani.
Kaip P. L. Bersani surinks komandą – apžvalgininkams lieka mįslė. Ekonomikos profesorius Mario Monti gavo per mažai balsų, kad taptų reikšmingu partneriu. O vadinamasis „Penkių žvaigždučių protesto judėjimas“ su komiku Beppe Grillo priešakyje sako, kad balsuos tik už jam patinkančius įstatymus ir nerems jokios vyriausybės. Liko Silvio Berlusconi – tačiau sąjunga su šiuo skandalistu būtų itin skaudi kairiesiems – jie savo rinkėjus bandė įtikinti, kad S. Berlusconi erą pakeis solidarią, o ne skandalingą politiką skatinantys kairieji. Tačiau dabar būtent toks scenarijus atrodo labiausiai tikėtinas – S. Berlusconi žada dalyvauti koalicijoje, net jeigu pats jos ir neves.
„Užimame atsakingą poziciją, ir tikimės to paties iš kitų. Laikas ir Europa spaudžia formuoti stiprią vyriausybę, kuri rastų reikalingų sprendimų“, – teigė S. Berlusconi,
Partijos sutaria tik dėl vieno – Italijos ekonomika yra giliausioje recesijoje per pastaruosius 20 metų. Šalies pareigūnai prognozuoja, kad šiais metais ekonomika smuks dar procentu, nors anksčiau tikėtasi, kad ji stovės vietoje. Biudžeto deficitas taip pat bus 0,5 proc. didesnis nei manyta – sieks beveik 3 proc., o tai – riba, kurios Europos lyderiai sutarę neperžengti.