aA
Po ilgų diskusijų ir atidėliojimų Sausio 31 dieną, 23 valandą Londono laiku (1 val. Lietuvos laiku) Jungtinė Karalystė nustos būti Europos Sąjungos nare. Nuo šio momento prasideda pereinamasis laikotarpis, truksiantis 11 mėnesių, kurio metu tikimasi nutrūktgalviškai intensyvių derybų tarp Briuselio ir Londono būsimiems tarpusavio santykiams sureguliuoti. Bus deramasi dėl itin plačių sričių tarpusavio santykiuose, todėl nesitikima, kad jos vyks sklandžiai ir lengvai.
Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
© Zuma Press / Scanpix

Pagaliau atėjus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos metui, blokas ima daugiau dėmesio skirti artėjančioms deryboms dėl santykių su jį paliekančia nare ateities.

Diplomatai, likusių 27 ES šalių atstovai Europos Parlamente ir Europos Komisijos pareigūnai pastarąsias kelias savaites praleido rengdami Briuselio derybinę poziciją, apibrėždami prioritetus ir taktiką, kuria turėtų vadovautis Europos Sąjunga.


Jungtinė Karalystė savo pozicijos dar nepaskelbė. Tikimasi, kad tą ji padarys vasario mėnesį.

Politico.eu mėgina iššifruoti Briuselio veiksmų planą dėl artėjančių Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimo derybų ir pateikia penkis svarbiausius punktus, susijusius su Europos Sąjungos požiūriu į artėjantį derybų maratoną.

1. Kokį laisvosios prekybos susitarimą galima sudaryti per vienuolika mėnesių?

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siekia ambicingo „precedento neturinčio masto“ prekybinio susitarimo, kuriame nebūtų „tarifų, kvotų ir dempingo“. Plati tokio susitarimo taikymo sritis bus apibrėžta derybų direktyvose vasario pradžioje, iš karto po oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bloko.

Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
© Reuters / Scanpix

Tačiau tiek U. von der Leyen, tiek Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimais Michelis Barnier aiškiai pasakė, kad vienuolika mėnesių, likusių iki pereinamojo etapo pabaigos, yra per trumpas laikotarpis tokiam susitarimui parengti, tad Briuseliui teks „teikti prioritetą“ tam tikriems sektoriams.

Jungtinės karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė nenorintis, kad derybos užsitęstų po 2020-ųjų gruodžio.

M. Barnier sausį Stokholme sakė, jog vienintelis dalykas, dėl kurio abi pusės galėtų susiderėti per numatytą laiką, yra „pagrindinis susitarimas“, kuris galėtų apimti tik „prekybą prekėmis, vienodas konkurencijos sąlygas [tai reiškia įsipareigojimą laikytis ES socialinių, aplinkosaugos ir konkurencijos taisyklių, žuvininkystės sektorių ir vidaus bei išorės saugumą“.

Vėliau jis Europos Parlamento nariams patvirtino, kad į tokį ribotą susitarimą nebus įtraukiami transporto ir aviacijos sektoriai. Tačiau M. Barnier vengė patikslinti, ar Didžiosios Britanijos ekonomikai itin svarbi prekybos paslaugomis sritis taip pat nukentės dėl trumpo derybų laikotarpio.

Pasak ES diplomatų, blokas siekia vasarį užbaigti formuoti savo derybinę poziciją ir tuomet pradėti pačias derybas. Jos vyks atskirose grupėse, sudarytose iš skirtingų sričių ekspertų, tačiau didžiausias dėmesys išteklių paskirstymo atžvilgiu bus skiriamas prioritetiniams sektoriams.

Liepos 1-oji – galutinis terminas susitarti dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo. Briuselis planuoja informuoti B. Johnsoną, kad jei jis nori kažko daugiau nei pagrindinis susitarimas, turės nusileisti ir sutikti dėl ilgesnio laikotarpio.

2. Ar „saliamio taktika“ gali pagreitinti derybas?

Londonas užsiminė, kad derybos galėtų būti suskaidytos ir susitarimai skirtinguose sektoriuose būtų sudaryti atskirai, o ne mėginama pasiekti vieną viską apimantį susitarimą, kai sudėtingi klausimai iki pat pabaigos liktų atviri, o tada išspręsti kompromiso būdu. Nors tokia strategija iš tiesų galėtų pagreitinti derybas, Europos Sąjunga įžvelgia akivaizdžią riziką.

„Tai būtų šiek tiek panašu į vadinamąją saliamio taktiką, kai dalykai sprendžiami vienas po kito, tad belieka tik viltis, kad tokiu atveju mums pavyks išlaikyti vienybę, kuria pasižymėjome praeityje“, – antradienį sakė Christophe‘as Hansenas, Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto „Brexit“ reikalų pranešėjas. Baiminamasi, kad skirtingų ES valstybių nacionaliniai prioritetai santykių su Jungtine Karalyste laikotarpiu po „Brexit“ srityje išsiskirs, tad šalys narės gali pirmenybę teikti savo valstybės prioritetams, o ne visai ES naudingiems susitarimams.

Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
© PA / Scanpix

Remiantis ES diplomatų pasidalinta informacija, kuri apibūdina idealų Europos Komisijos sprendimą, abi pusės turėtų derėtis dėl „vieno visapusiško partnerystės susitarimo“, kuris apimtų bendruosius klausimus ir ekonominį bei saugumo dėmenis. Tokiu atveju išliktų „papildančiųjų susitarimų“ galimybė.

ES šalys taip pat tvirtino siekiančios „visapusiško požiūrio, apimančio galimybę leistis į kompromisus“. ES Tarybos generalinio sekretoriato parengtame juodraštiniame plane apibrėžta, kaip turėtų atrodyti susitarimas.

Tačiau M. Barnier sausį kalbėjo, kad Europos Sąjunga prireikus „bus pragmatiška“ ir derybas dėl vidaus ir išorės saugumo galėtų atskirti nuo likusių derybų. Bet ES vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimais pabrėžė, kad derybos dėl vienodų konkurencijos sąlygų ir žuvininkystės „išliks susietos“ su derybomis dėl prekybos susitarimo. Tuo siekiama užtikrinti, kad Briuselis turėtų užtektinai įtakos nuolaidų dėl darbuotojų teisių ar prieigos prie britų žvejybos vandenų srityje.

3. Ar Europos Sąjunga sutiks su reguliavimo panaikinimu?

Jungtinės Karalystės iždo kancleris Sajidas Javidas sausį sakė, kad po „Brexit“ „nebeliks suderinamumo“ su ES taisyklėmis. Toks sprendimas keltų problemų, jei Jungtinė Karalystė planuotų sumažinti standartus dėl darbuotojų ar aplinkosaugos, tokiu būdu britų kompanijoms užtikrindama, ES supratimu, nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus Europoje. Tas pat pasakytina ir apie konkurencijos bei valstybės paramos taisyklių supaprastinimą.

Siekdama išvengti tokios rizikos, Europos Sąjunga reikalaus griežtų išlygų dėl vienodų konkurencijos sąlygų. Susitarimas apibrėš, kad „bet koks dempingas“ bus netoleruotinas. Briuselis taip pat pasiūlė įdiegti arbitražo mechanizmą, leisiantį ES rinkti baudas ar netgi nutraukti prekybines lengvatas, jei Jungtinė Karalystė nesilaikys įsipareigojimų.

Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
© Reuters / Scanpix

ES šalių prioritetus pabrėžiančiame dokumente teigiama, kad nebus toleruojamas joks „konkurencinis kainų mažinimas ar bandymas pasipelnyti“ ir bus primygtinai reikalaujama „patikimo ir veiksmingo taisyklių taikymo“, kad „darniais būdais būtų užkirstas kelias nesąžiningam konkurenciniam pranašumui ir prekybos iškraipymui“.

Tačiau Didžioji Britanija gali panaikinti reguliavimą ir kitose srityse, pavyzdžiui, imdama taikyti skirtingus produktų saugumo standartus, o tokiu atveju tai savaime nereikštų nesąžiningo konkurencinio pranašumo. Europos Sąjunga turi mažai galių, kad sustabdytų Jungtinę Karalystę nuo tokio žingsnio, kuris grėstų tiekimo grandinės sutrikdymu ir apsunkintų patvirtintų produktų patekimą į ES rinką. Jei Didžioji Britanija pakeistų maisto saugos taisykles ir, tarkime, leistų galvijams skirti hormoninius preparatus, Briuselis į tai sureaguotų uždrausdamas britišką jautieną.

4. Kodėl galiojantys ES prekybos susitarimai riboja sutarties su Didžiąja Britanija apimtį?

Europos Komisija perspėjo, kad jos galimybės pasiūlyti Jungtinės Karalystės prekėms ir paslaugoms geresnes nei kitų šalių atveju rinkos sąlygas yra ribotos. Taip yra dėl vadinamųjų didžiausio palankumo statuso sąlygų, įtrauktų į daugumą šiuolaikinių Europos Sąjungos prekybos susitarimų, pavyzdžiui, į susitarimus su Kanada, Japonija ir Vietnamu. Šios sąlygos numato, kad konkrečių prekių ir paslaugų atveju palankesni pasiūlymai, pateikti naujoms prekybos partnerėms (šiuo atveju – Jungtinei Karalystei), automatiškai būtų pritaikomi ir esamiems susitarimams.

Tai keltų ypač daug problemų paslaugų sektoriui – sričiai, kurioje ES prekybos susitarimai paprastai būna ne tokie išsamūs kaip prekių atveju, o Jungtinė Karalystė šioje srityje tikisi ambicingų sąlygų (pavyzdžiui, dėl finansinių paslaugų).

Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
© Reuters / Scanpix

Šiuo atveju lazda turi du galus, nes tokios šalys kaip Japonija gali tapti atsargios bet kokioje būsimoje sutartyje Jungtinei Karalystei siūlydamos plačios apimties nuolaidas kai kuriuose sektoriuose, nes tada tokias pačias sąlygas turės pateikti ir Europos Sąjungai.

5. Kokios gali būti Europos Sąjungos pusėje iškylančios kliūtys susitarimo ratifikavimui?

Priklausomai nuo to, kiek ambicingas galiausiai bus būsimasis prekybos susitarimas, jis gali būti susijęs su tam tikrais sektoriais – pavyzdžiui, transporto ar aplinkosaugos – kurių atvejų Europos Sąjungai į ratifikavimo procesą tektų įtraukti apie 40 valstybių parlamentus. Tokio „mišraus susitarimo“ patvirtinimas truktų ilgiau, o kai kurie parlamentai jį netgi galėtų atmesti.

Pasitarimuose su ES diplomatais ir Europos Parlamento nariais Europos Komisija teigė dar nesanti tikra, ar „Brexit“ susitarimas bus „mišrus“, ar veikiau išliks „vien ES“ susitarimas, kuriam pritarti turės tik ES valstybių valdžia ir Europos Parlamentas. „Svarbiausias teisinis pagrindas, kurį bus galima apibendrinti ir pasirašyti, gali būti apibrėžtas tik derybų pabaigoje“, – teigia Europos Komisija.

Tačiau, pasak vieno ES pareigūno, kai kuriais atvejais vienodų konkurencijos taisyklių užtikrinimas, reiškiantis ES standartų įgyvendinimą, galėtų paversti susitarimą „mišriu“. Vienas iš sprendimų būtų užtikrinti, kad „vien ES“ pobūdžio susitarimo dalys įsigaliotų iš karto, o likusios dalys lauktų nacionalinių parlamentų ratifikavimo.

Bet kokiam susitarimui, netgi „vien ES“ susitarimui ratifikuoti prireiks mažiausiai kelių mėnesių, nes tekstai privalo būti teisiškai peržiūrėti, išversti į visas oficialias ES kalbas ir būti patvirtinti balsavimu Europos Parlamente, kur iš pradžių savo nuomonę gali norėti pareikšti atskiri komitetai.

Tai reiškia, kad jei Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė nenori pratęsimų, derybas jos turėtų užbaigti iki vasaros, o tada susitarimas turėtų būti perduotas ratifikuoti.

Britų saugumo ekspertai: didžiausias JK iššūkis po „Brexit“ – rasti savo vietą pasaulyje

Jungtinei Karalystei (JK) paliekant Europos Sąjungą, visuomenės dėmesį prikaustė politiniai ir ekonominiai pokyčiai po „Brexit“. Vis dėlto, pabrėžia idėjų kalvės – Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI) – ekspertai, ne ką mažiau svarbūs yra ir JK laukiantys sprendimai saugumo srityje.

Pasak analitikų, JK premjerui ir aršiam „Brexit“ šalininkui Borisui Johnsonui teks imtis itin sunkių sprendimų, paremtų nacionaliniais interesais, o ne skambiais šūkiais. Iš ES išstojusi valstybė taip pat turės įgyvendinti nepriklausomą sankcijų politiką, kurią reikės suderinti su ES ir JAV sankcijomis. Galų gale be ES užnugario likusi Didžioji Britanija turės rasti sau ir savo interesams vietą pasaulyje.

Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
Britai mini pasitraukimą iš Europos Sąjungos
© PA / Scanpix

„Dabar Borisas Johnsonas turės galimybę parengti po „Brexit“ galiosiančią užsienio ir saugumo politikos strategiją. Kad jam tai pavyktų, jis turės atsisakyti šūkių apie „taisyklėmis paremtą tarptautinę sistemą“ ir „Globalią Britaniją“ ir daryti sunkius strateginius sprendimus. Be to, šiuos sprendimus reikės daryti tokioje fiskalinėje ir saugumo aplinkoje, kuri artimiausiais metais bus sudėtingesnė“, – teigia RUSI generalinio direktoriaus pavaduotojas profesorius Malcolmas Chalmersas.

Nepriklausoma sankcijų politika

Nuo vasario 1 d. JK galės parengti ir savarankiškai įvesti sankcijas, nepriklausomai nuo ES sankcijų politikos.

Britų vyriausybės atstovai jau anksčiau tvirtino norį nedelsiant įvesti vadinamąsias Magnickio sankcijas, kurios būtų taikomos asmenims, pažeidinėjantiems žmogaus teises.

Tiesa, pabrėžia RUSI ekspertai, Jungtinės Karalystės sankcijos neveiks vakuume, vyriausybei veikiausiai teks koordinuoti sankcijų įvedimą su Europos Sąjunga ir JAV, kad būtų užtikrintas tinkamas jų poveikis. Analitikai taip pat įspėja, kad papildomas sankcijų sąrašas, kurio privalu laikytis, gali tapti tikru galvos skausmu privačiam sektoriui, kuris iš esmės ir yra atsakingas už sankcijų įgyvendinimą.

Kaip teigia RUSI Finansinių nusikaltimų ir saugumo studijų centro mokslininkai, JK nepriklausoma sankcijų politika naudosis kaip būdu užtikrinti britų vertybių laikymąsi pasaulyje ir skatinti savo „Globalios Britanijos“ kampaniją.

Bendradarbiavimas teisėsaugos, saugumo ir gynybos srityse

Nepaisant pereinamojo laikotarpio po „Brexit“, kuris tęsis iki šių metų pabaigos, RUSI analitikai įžvelgia rizikas, kylančias Jungtinei Karalystei dėl išstojimo iš ES.

„Svarbiausia, kad galutinio susitarimo su ES siekis nepakenktų politiniams santykiams su didžiaisiais partneriais, nes tai savo ruožtu keltų grėsmę ir bendradarbiavimui gynybos srityje.

Daugelis tarptautinių gynybos pramonės įmonių Jungtinėje Karalystėje norės užsitikrinti, kad galės prekes ir informaciją perduoti per Lamanšo sąsiaurį be vėlavimų ar papildomo darbo“, – tvirtina RUSI gynybos, pramonės ir visuomenės programos direktorius Trevoras Tayloras.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad šalies Gynybos ministeriją šiuo metu kamuojančias finansines problemas išspręstų svaro sterlingų kurso sugrįžimas prie fiksuoto kurso, buvusio iki 2016 m. „Brexito“ referendumo. Vis dėlto toks įvykių scenarijus mažai tikėtinas.

RUSI mokslininkai taip pat perspėja apie grėsmes, kurios Jungtinei Karalystei kyla dėl prieigos prie ES teisėsaugos duomenų bazių, kuri gali būti nutraukta, jei Londonas ir Briuselis derybose nesutars dėl dalijimosi informacija.

„Šios derybos nebus lengvos. Jungtinė Karalystė, kaip ne Šengeno erdvės trečioji šalis, turės laikytis ES įstatymų, duomenų apsaugos nuostatų ir Europos Teisingumo Teismo nutarčių.

Derybose JK vyriausybė turėtų pasinaudoti tuo, kad šalis labai prisidėjo prie ES duomenų bazių kūrimo. Bet koks siūlymas apriboti ar visiškai nutraukti JK prieigą prie teisėsaugos duomenų bazių pakenktų ne tik JK, bet ir visų ES valstybių narių saugumui“, – teigia RUSI organizuoto nusikalstamumo tyrėjas Keithas Ditchamas.

Jungtinės Karalystės vieta pasaulyje

Vis dėlto svarbiausias iššūkis Europos Sąjungą paliekančiai šaliai – suformuoti naują tapatybę, rasti savo vietą pasaulyje, sako RUSI ekspertė Elisabeth Braw.

„Nuo vasario 1 d. Jungtinė Karalystė turės rasti naują savo tapatybę pasaulyje. Ji nebebus saistoma daugelio kritikuojamų ES taisyklių, bet tuo pačiu šalis neteks saugumo, kurį suteikia buvimas grupėje kartu veikiančių šalių. Kadangi saugumas yra pirmiausia NATO užduotis, po JK išstojimo iš ES daug kas nesikeis, tačiau bendradarbiavimas bus keblesnis. „Brexit“ yra unikali galimybė, bet ji gali palikti JK gerokai sumenkusią, jei šaliai nepavyks rasti sau vietos. Premjeras B. Johnsonas turi tiksliai nustatyti JK interesus ir tai, kaip vyriausybė jų sieks“, – komentavo E. Braw.

Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos oficialiai išstos penktadienio vidurnaktį Briuselio laiku (23 val. Londono laiku, šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku). Ji taps pirmąja šalimi, palikusia ES.

M. Pompeo: JAV po „Brexito“ plėtos tvirtus ryšius su Britanija

Vašingtonas, vasario 1 d. (AFP-BNS). JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) penktadienį pareiškė, kad jo šalis plėtos „tvirtus“ ryšius su Jungtine Karalyste, šiai išstojus iš Europos Sąjungos.

Britai mini pasitraukimą iš ES
Britai mini pasitraukimą iš ES
© Reuters / Scanpix


„Man malonu, kad JK ir ES susitarė dėl #Brexito sutarties, gerbiančios Britanijos žmonių valią“, – per „Twitter“ parašė JAV diplomatijos vadovas.

„Toliau kursime tvirtus, produktyvius ir klestinčius ryšius su JK, pradedančia šį naują skyrių“, – pridūrė M. Pompeo.

Ekspertai: „Brexitas“ didelės įtakos verslui, Europos geopolitikai ir JK gyvenantiems lietuviams nepadarys

Ekspertai ramina, kad, Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos, JK gyvenančių lietuvių padėtis nesikeis, esminių geopolitinių pokyčių neįvyks, o verslas didelių sukrėtimų taip pat neturėtų pajusti.

Pasak Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, JK gyvenantiems lietuviams po „Brexito“ svarbiausia susitvarkyti reikalingus dokumentus, leidžiančius gyventi šalyje. Savo ruožtu politologas Gediminas Vitkus taip pat įsitikinęs, kad „Brexitas“ neigiamų pokyčių gali atnešti nebent pačiai Didžiajai Britanijai, o ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad dėl užsitęsusio „Brexito“ proceso verslo įmonės jau yra įvertinusios galimus scenarijus, tad, pasak jos, didelio sukrėtimo ekonomikai nebus.

Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių padėtis nesikeis

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkė D. Asanavičiūtė tikina, kad po„Brexito“ JK gyvenančių lietuvių padėtis neturėtų keistis. Pasak jos, svarbiausia per 11 mėnesių susitvarkyti dokumentus, patvirtinančius naująjį sėslumo statusą.

„Visus pereinamojo laikotarpio 11 mėnesių, jeigu jie nebus pratęsti, tikrai niekas nesikeis, todėl baimintis nėra pagrindo, panikuoti – taip pat. Vienintelis dalykas, kuo reikėtų rūpintis, tai susitvarkyti aplikaciją naujajam sėslumo statusui. Gauti patvirtinimą, kuris leistų šalyje gyventi neribotą laiką arba tam tikrą laiką, jeigu nesi išgyvenęs dar penkerių metų. Taigi žmonėms, kurie gyvena (JK. – ELTA), tai yra vienintelė sąlyga, kad ir toliau nepakistų pensijų mokėjimas, pašalpų mokėjimas, prieiga prie socialinių sveikatos paslaugų, infrastruktūros ir visa kita“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.
JKLB pirmininkės teigimu, ne tik ES tikslas yra JK gyvenančių piliečių apsauga, bet ir pati JK siekia apsaugoti savo piliečius, gyvenančius ES.

„Tikrai indikacijų nėra, kad galėtų kažkas kisti ir būtų grėsmė. Nes, dar derantis Theresai May su Europos Sąjunga, pirmu klausimu visada buvo Europos Sąjungos piliečių teisės Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Jungtinės Karalystės piliečių teisės Europos Sąjungoje. Ir savo piliečius abi šalys norėtų kuo labiau apsaugoti“, – patikino JKLB pirmininkė.

Pasak D. Asanavičiūtės, laiko ir pagalbos susitvarkyti reikalingus dokumentus JK gyvenantiems lietuviams turėtų užtekti.

„Iš tikrųjų nelabai įsivaizduočiau, kas turėtų sutrukdyti žmonėms tą pasidaryti, tuo labiau laiko dar yra. Yra vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda, užpildo, skelbia vietas, kur galima ateiti su pasu“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Britai švenčia BREXIT
Britai švenčia BREXIT
© FP / Scanpix


Visgi JKLB pirmininkė pripažino, kad migracijos politika į JK planuojantiems atvykti asmenims nėra aiški. Nepaisant to, D. Asanavičiūtė teigia, kad talentams ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams sąlygos atvykti ir gyventi šalyje turėtų būti palengvintos.

„Migracijos politika dar nėra apspręsta ir kokiu principu bus priimami nauji atvykusieji taip pat kol kas nėra aišku. Tik tiek, kad premjeras Borisas Johnsonas labai aiškiai komunikuoja, kad visiems talentams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams sąlygos atvykti ir gyventi šalyje bus palengvintos. Šalis nori prisitraukti talentų, nori prisitraukti tuos, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę ir neša didžiausią naudą pačiai šaliai“, – sakė ji.

D. Asanavičiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, kad imigrantams, atvykstantiems dirbti darbus, kuriems nereikia aukštos kvalifikacijos, atvykimas į šalį gali būti sudėtingesnis.

„Dėl kitų atvykstančiųjų, ypač atvykstančiųjų į paslaugų sektorių, ten kur nereikia aukštos kvalifikacijos, (...) baiminamasi, galbūt jiems bus ne toks paprastas atvykimas“, – pripažino D. Asanavičiūtė.

Didelių geopolitinių pokyčių dėl „Brexito“ neįvyks

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Gediminas Vitkus teigia, kad „Brexitas“ didelių pokyčių Europos geopolitikai neturės.
„Geopolitiškai labai didelių pokyčių iš tikrųjų neįvyks. Didžioji Britanija ir nebūdama Europos Sąjungoje išlieka Europos lydere. Antra, ji bus glaudžiai susijusi su Europa įvairiomis sutartimis. Praktiškai Europoje niekas nesikeičia. Išstojimas yra tik savotiškas situacijos apsunkinimas jiems patiems“, – pažymėjo G. Vitkus.

Europos Parlamentas ir ES Taryba nuleido Britanijos vėliavas
Europos Parlamentas ir ES Taryba nuleido Britanijos vėliavas
© FP / Scanpix


Pasak profesoriaus, esminė Jungtinei Karalystei kylanti problema yra ta, kad po „Brexito“ šalis nebegalės dalyvauti visai Europai svarbių sprendimų priėmime.

„Iš vienos pusės, apsunkinimas, kadangi ji negalės dalyvauti bendrų, visai Europai aktualių, sprendimų priėmime. Iš kitos pusės, jie įsivaizduoja, kad turės daugiau laisvės ir galimybių veikti taip, kaip jiems atrodo. Bet realiai pažvelgus, argi tokie dideli interesų prieštaravimai šiuo metu yra tarp Didžiosios Britanijos ir žemyninės Europos: vertybės tos pačios, politinė sistema yra demokratinė. Tai labiau politinis kaprizas“, – įžvalgomis dalinosi VU TSPMI politologas, primindamas, kad pačioje JK pasigirsta kalbos dėl galimo Škotijos ir Šiaurės Airijos atskilimo.
G. Vitkus taip pat atkreipia dėmesį, kad derybose dėl Europos integracijos klausimų JK nuomonė nieko nebereikš, ir dėl to ES galės lengviau priimti projektus, kuriems Didžioji Britanija prieštaravo.

„Kai vyks derybos tarp bendros Europos politikos, jau britų nuomonė nieko nebereikš. Buvo trys banginiai, ant kurių laikėsi Europos Sąjunga, – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, dabar liks du banginiai. Dviem susitarti lengviau negu trims. Tam tikra prasme galime manyti, kad tie projektai, tie sumanymai arba tos idėjos, kurioms būdama Europos Sąjungoje prieštaravo Didžioji Britanija, bet kurioms neprieštaravo Prancūzija ir Vokietija, dabar galės būti įgyvendintos arba svarstomos išsamiau“, – teigė G. Vitkus.

Ekonomistė apie JK pasitraukimą iš ES: didelio sukrėtimo nebus

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad, Jungtinei Karalystei (JK) penktadienį pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), didelio sukrėtimo su šia šalimi glaudžiai dirbantys verslai nepajus. Pasak jos, bendradarbiaujančios įmonės jau yra įvertinusios galimus scenarijus.

„Brexito“ poveikis, natūralu, kad apsunkins tarpusavio prekybą ir eksportą ir atitinkamai pabrangins priklausomai nuo muito arba pailgins laikotarpį, kai produkcija pasieks vartotoją. Tokių trikdžių, natūralu, atsiras ir tai paveiks. Bet (...) tai nebus kažkas naujo. Tie verslai, kurie su JK glaudžiau dirba, prie to neapibrėžtumo yra prisitaikę ir apgalvoję įmanomus poveikius ir turi tam pasiruošę planus“, – Eltai sakė LLRI ekspertė.

„Vis tik, kadangi „Brexito“ procesas jau yra labai ilgai užsitęsęs, tai trunka jau ne vienerius metus nuo referendumo, daugelis tiek įmonių, tiek valstybių tuos scenarijus yra įsivertinę, ir atitinkamai tai nebebus neįskaičiuotas ir netikėtas dalykas, todėl tokio neapibrėžtumo ir, sakykime, tiesioginio didelio sukrėtimo ekonomikai, matyt, nebus“, – tęsė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, tiesioginė įtaka Lietuvos ekonomikai taip pat nebus didelė.

„Aišku, kažkiek jausis tam tikri trikdžiai, bet turint omenyje, kad tiesiogiai Lietuvos eksporto – tiek prekių, tiek paslaugų – apimtys su JK (...) nėra tokios didžiulės, pati situacija yra kur kas švelnesnė, nei, tarkime, 2014 metų Rusijos embargo atvejis, kai mums (Lietuvai. – ELTA) tai buvo labai rimtas smūgis“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, pastaraisiais metais, tvyrant „Brexito“ neapibrėžtumui, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija buvo itin patraukli grįžti norintiems lietuviams.

„Vis tik yra labai gerai, kad pastaruosius metus, kai tvyrojo „Brexito“ neapibrėžtumas, nežinomybė, Lietuvos ekonomika išgyveno ypač gerą laiką. Tie patys kylantys atlyginimai, suaktyvėjusi darbo rinka ir daugelis kitų veiksmų, ateinančios užsienio investicijos tikrai darė mūsų šalį patrauklia ir atitinkamai skatino lietuvių, kurie gyveno, dirbo užsienyje, grįžimą. Tą įrodo praėjusių metų imigracijos statistika. Iš tikrųjų tai buvo rekordas tų grįžusių lietuvių į Lietuvą gyventi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

LLRI vyriausioji ekspertė akcentavo, kad prie pastaraisiais metais didėjančio grįžtančių lietuvių skaičiaus prisidėjo „Brexito“ daroma įtaka.

„Dalis, matyt, atvykusių iš JK iš dalies buvo veikiami ir „Brexito“ pokyčių, (...) ir poveikių jų tiesioginiams karjeros planams. (...) Aišku, matyt, buvo ir tokių, kurie rinkosi kitas anglakalbes šalis ir migravo ne į Lietuvą. Bet buvo nemažai grįžtančiųjų, ir tai yra mums labai palanki tendencija“, – tikino ji.

Ką svarbu žinoti?

Jungtinė Karalystė penktadienį, 23 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku baigė 47 metus trukusią narystę Europos Sąjungoje po ilgiau kaip pusketvirtų metų trukusių ginčų ir atidėliojimų.

Žemiau apžvelgiame permainingo „Brexito“ proceso pagrindinius momentus.

Išstojimo šalininkų stovyklos pergalė

Per 2016 metų birželio 23-ąją surengtą referendumą, vainikavusį dešimtmečius trukusius ginčus dėl ryšių su Europa, britai 52 proc. prieš 48 proc. nubalsavo, jog Jungtinė Karalystė turi tapti pirmąja iš ES pasitraukusia valstybe.

Britai mini pasitraukimą iš ES
Britai mini pasitraukimą iš ES
© AP / Scanpix


Tuometis konservatorių lyderis Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), vadovavęs pasilikimo Bendrijoje šalininkų kampanijai ir inicijavęs plebiscitą tikėdamasis pergalės, kitą dieną atsistatydino iš ministro pirmininko posto. Jį pakeitė buvusi vidaus reikalų ministrė Theresa May (Tereza Mei), kuri taip pat agitavo už tolesnę narystę.

Pradedamas išstojimo procesas

Th. May oficialiai inicijavo išstojimo iš ES procesą 2017 metų kovo 29 dieną, informavusi apie tai laišku Briuselį. Pastarasis suteikė Britanijai laiko išstoti iki 2019 metų kovo 29 dienos.

Suderintas išstojimo sutarties projektas

Po ilgiau kaip metus trukusių aštrių derybų britų ir ES derybininkai 2018 metų lapkričio 13 dieną suderino išstojimo sutarties projektą.

Tačiau Th. May susidūrė su piktu pasipriešinimu savo pačios Konservatorių partijoje dėl susitarimo sąlygų. Radikalesni „Brexito“ šalininkai buvo įsitikinę, kad siūloma sutartis gali priversti JK neribotą laiką laikytis ES prekybos taisyklių.

Trigubas atmetimas

2019 metų sausio 15-ąją Britanijos įstatymų leidėjai nubalsavo prieš sutartį. Tai buvo didžiausias vyriausybės pralaimėjimas per Jungtinės Karalystės parlamento istoriją.

Tuomet Briuselis atsisakė iš naujo derėtis dėl Britanijos išstojimo sąlygų.

Bendruomenių Rūmai dar kartą atmetė sutartį kovo 12 dieną ir kovo 29-ąją trečiąsyk pakartojo šį žingsnį.

Atidėti išstojimo terminai

ES sutiko, kad „Brexitas“ būtų atidėtas iki gegužės 22 dienos, o vėliau šis terminas buvo nukeltas iki 2019 metų spalio 31 dienos.

Tai reiškė, kad Britanija privalo gegužės 23 dieną surengti rinkimus į Europos Parlamentą. Juos laimėjo naujai įkurta „Brexito“ partija, vadovaujama euroskeptiko populisto Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo).

B. Johnsonas išrenkamas premjeru

Patyrusi pralaimėjimą per Europos Parlamento rinkimus ir Bendruomenių Rūmams atsisakius pritarti Th. May siūlomai „Brexito“ sutarčiai premjerė birželio 7-ąją atsistatydino iš Konservatorių partijos lyderės posto.

Liepos 23-ąją partijos nariai savo naujuoju lyderiu išrinko „Brexito“ kampanijos veidą Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną). Kitą dieną jis tapo ministru pirmininku.

Nerimaudamas dėl didėjančios paramos N. Farage'ui B. Johnsonas pažada išvesti Britaniją iš ES spalio 31 dieną – su sutartimi arba be jos. Spalio 2-ąją jis paskelbė savo „galutinį“ pasiūlymą dėl išstojimo sąlygų.

Finišo tiesioji

Spalio 22-ąją Britanijos įstatymų leidėjai iš principo patvirtino naują „Brexito“ susitarimą, keliomis dienomis anksčiau suderintą su Bendrija. Tačiau jie atmetė B. Johnsono mėginimą užsitikrinti galutinį pritarimą paspartintu būdu iki spalio 31 dienos.

Spalio 28-ąją ES narės sutiko atidėti Britanijos išstojimą trims mėnesiams – iki 2020 metų sausio 31 dienos.

Rinkimai ir ratifikavimas

B. Johnsono triuškinama pergalė per gruodžio 12-ąją surengtus pirmalaikius parlamento rinkimus atvėrė galimybę sklandžiai patvirtinti išstojimo iš ES sutarties projektą. Tai buvo padaryta 2020 metų sausio 9 dieną.

Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) sausio 23-ąją suteikė formalų pritarimą Britanijai išstoti iš Europos Sąjungos. Kitą dieną sutartį Briuselyje pasirašė du aukščiausi Bendrijos pareigūnai ir JK premjeras Borisas Johnsonas.

Sausio 29 dieną susitarimą ratifikavo Europos Parlamentas.

„Brexitas“

Jungtinė Karalystė oficialiai paliko Europos Sąjungą sausio 31 dieną, 23 val. Grinvičo (šeštadienio vidurnaktį Briuselio ir 1 val. Lietuvos) laiku ir tapo pirmąja tai padariusia bloko nare. Bendrija sumažėjo iki 27 narių.

Londonas ir Briuselis susitarė, kad iki 2020 metų gruodžio 31 dienos tęsis pereinamasis laikotarpis, kurį dar būtų įmanoma pratęsti ir kurio metu abiejų pusių santykiai iš esmės nesikeistų. Nuo Britanijos išstojimo turėtų prasidėti intensyvios derybos dėl ES ir JK būsimų santykių.

B. Johsonas: po „Brexito“ Jungtinė Karalystė galės atskleisti visą savo potencialą

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas mano, kad Europos Sąjungos nevaržoma Jungtinė Karalystė galės atskleisti visą savo potencialą. Jis tai pareiškė penktadienį per televiziją kreipdamasis į tautą šalies išstojimo iš ES proga.

Borisas Johnsonas
Borisas Johnsonas
© AP / Scanpix


„Pastaruosius 50 metų ES plėtojosi ta kryptimi, kuri nebetinka šiai šaliai. Ir tokį vertinimą jūs, britai, išsakėte balsavimo apylinkėse, - pabrėžė B. Johnsonas. – Aš tikiu, kad kiekvienas praeinantis mėnuo suteiks mums vis daugiau pasitikėjimo ne tik vidaus reikaluose, bet ir užsienyje. Mūsų diplomatijoje ir mūsų kovoje prieš klimato pokyčius, mūsų kampanijoje už žmogaus teises, ar už moterų išsilavinimą, ar už laisvąją prekybą mes vėl pajusime mūsų raumenų, kurių ištisus dešimtmečius nenaudojome, jėgą“.

Premjero nuomone, šiems ambicingiems uždaviniams realizuoti reikia suvienyti šalį, kurią suskaldė nesutarimai dėl „Brexito“. „Šįvakar mes paliekame Europos Sąjungą. Daugeliui žmonių tai nuostabi vilties akimirka, akimirka, kuri, kaip jie manė, niekada neateis. O daugelį, žinoma, apėmė nerimo ir praradimo jausmas. Ir, žinoma, yra trečia grupė, galbūt pati didžiausia, kuri pradėjo nerimauti, kad visas šis politinis ginčas niekada nesibaigs“, - pareiškė B. Johnsonas.

Kaip pabrėžė premjeras, rasti bendrą vardiklį visų gyventojų grupių nuomonėms – ministrų kabineto uždavinys. „Aš suprantu šį susirūpinimą, ir mūsų kaip vyriausybės vaidmuo, mano darbo tikslas – suvienyti mūsų šalį ir vesti ją į priekį“, - teigė B. Johnsonas.

„Svarbiausias dalykas, kurį noriu pasakyti šiandien, yra toks: tai – ne pabaiga, o pradžia. Tai tas momentas, kai brėkšta aušra ir uždanga kyla naujo veiksmo pradžiai. Tai galbūt momentas tikram nacionaliniam atsinaujinimui ir pasikeitimui“, - pabrėžė premjeras.

Anot jo, reikia pašalinti įvairių šalies regionų plėtros disproporcijas. „Tai – naujos eros aušra, eros, kurioje mes nebesutiksime su tuo, kad jūsų ir jūsų šeimų galimybės gyvenime priklausytų nuo to, kurioje šalies dalyje jūs gyvenate. Tai tas momentas, kai mes pradedame vienytis ir kopti į naują lygį“, - sakė jis.

Kartu Didžiosios Britanijos premjeras pareiškė viltį, kad bus tęsiamas konstruktyvus bendradarbiavimas su ES, kurios narė Jungtinė Karalystė buvo 47 metus, nuo 1973-iųjų. „Mes norime, kad tai būtų draugiško ES ir jėgų kupinos Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo naujos eros pradžia“, - pareiškė B. Johnsonas.

Įvykus „Brexitui“ Britanijos žiniasklaida reiškia optimizmą ir gedulą

Jungtinės Karalystės laikraščiai penktadienį vėlai vakare įvykusį šalies išstojimą iš Europos Sąjungos komentavo ir su nevaržomu džiaugsmu, ir graudžiu nerimu – jausmais, praeitą naktį taip pat reikštais Britanijos gatvėse ir baruose.

„Kelkitės... – tai šlovinga naujoji Britanija“, – paskelbė dešiniosios pakraipos bulvarinis dienraštis „Daily Express“, pasibaigus 47 metus trukusiai JK narystei Bendrijoje galiausiai pasibaigus, nors šis žingsnis buvo triskart atidėtas.

„Jėga be Briuselio [angl. Muscles without Brussels]", – rašė bulvarinis laikraštis „The Sun“ nenuilstamai agitavęs už „Brexitą“ per 2016 metų referendumą dėl ES narystės. Savo tinklalapyje jis taip pat paskelbė ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) „Brexito“ dienos kreipimąsi į tautą.

„Kelias bus duobėtas“, – skelbia Londone leidžiamo dienraščio „The Evening Standard“ antraštė virš nuotraukos iš to paties B. Johnsono vaizdo kreipimosi.

Britanijos pagrindiniai televizijos kanalai stengėsi atspindėti nakties, atėjusios po kelerius metus trukusių politinių ginčų ir neryžtingumo, istorinį pobūdį.

„Likit sveiki, au revoir, auf wiedersehen“, – savo skubių naujienų eilutėje rodė televizija „Sky News“, skelbdama apie išstojimą iš Bendrijos.

Visuomeninis transliuotojas BBC, už savąjį „Brexito“ proceso nušvietimą sulaukdavęs griežtos kritikos tiek iš išstojimo priešininkų, tiek iš šalininkų, informavo neutraliai.

„Brexitas“: JK palieka Europos Sąjungą“, – paskelbė BBC.

„Britanija galiausia nutraukia ryšius su ES“, – parašė dienraštis „Financial Times“.

Tačiau keli laikraščiai pasinaudojo galimybe apžvelgti dideles aistras, kurstytas „Brexito“ proceso pastaruosius pusketvirtų metų.

Kairiosios pakraipos dienraštis „The Guardian“ istorinę naktį irgi komentavo tiek su džiaugsmu, tiek su apgailestavimu.

„Permainingos emocijos „Brexito“ dieną rodo, kad JK dar nenusiraminusi“, – rašė leidinys.

„Kad ir kiek Johnsonas kalbėtų apie susitaikymą, atsisveikinimo momentu nebuvo jokios santarvės tarp išstojimo ir pasilikimo [stovyklų] – galbūt išskyrus vieną dalyką. Abi jos 11 valandą vakaro vertino kaip skelbiančią ištisos epochos pasikeitimą šių salų istorijoje“, – pažymėjo „The Guardian“.

„Kas toliau?“ - savo pirmajame puslapyje klausė laikraštis „i“.

Kai kurie Škotijoje, per 2016-ųjų referendumą nubalsavusioje už tolesnę narystę Bendrijoje, atsakymą turėjo.

„Izoliuota, atsidūrusi blogesnėje padėtyje, silpnesnė ir susiskaldžiusi“, – penktadienį rašė narystę ES palaikantis Glazge leidžiamas dienraštis „Daily Record“. Ši jo antraštė buvo išspausdinta kaip įrašas ant specialiai išleistos 50 pensų monetos „Brexitui“ atminti.

Tikrasis įrašas ant šios monetos, išleistos B. Johnsono vyriausybės, skelbia: „Taika, klestėjimas ir draugystė su visomis valstybėmis.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.5455

Top naujienos

Vaiko teisės papasakojo apie vizitą Zuokų namuose: stengsimės padėti šeimai (6)

Trečiadienį žiniasklaidą pasiekė žinia, kad su buvusiu sostinės meru Artūru Zuoku...

Po skandalingos pareigūno replikos galimai išžagintai merginai prabilo ekspertai: problema kur kas rimtesnė (217)

Po to, kai vienas policijos pareigūnas savo instagramo paskyroje apkaltino Vilniaus naktiniame klube...

Lietuvos sergamumo rodiklis – didžiausias Europoje, o prognozuoja dar blogesnį scenarijų: pataria saugotis jau dabar (53)

Žmonėms, galvojantiems, kad žiemą visiškai saugu vaikščioti miške, nes erkės nėra aktyvios,...

Kėdainiuose pacientė sužalojo gydytoją: puolė muštis ir rovė plaukus (43)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre – neeilinis įvykis. Medikais ir gydymu...

Turkija ir Sirija – ant karo slenksčio: padariniai gali būti pražūtingi (110)

Po beveik dešimtmetį trukusių vidinių neramumų ir „karų svetimomis rankomis“ Sirijos krizė...

Dvi savaites kruiziniame laive įstrigę keliautojai: buvo nuostabu (17)

Po beveik dviejų savaičių plaukiojimo kruizinio laivo „MS Westerdam“ keleiviai papasakojo, ką...

Prasideda nuožmi kova dėl ES biudžeto: valstybės pasidalino į dvi stovyklas, galima baigtis – fiasko (76)

Europos Sąjungos ( ES ) lyderiams, šią savaitę keliaujantiems į Briuselį svarstyti ilgalaikio...

Teismas patvirtino beveik 1 mln. eurų baudą „Kesko Senukai Latvia“

Rygos Regioninis administracinis teismas patvirtino Latvijos Konkurencijos tarybos išvadas dėl...

Zuokas pateikė savo įvykių versiją: Agnė policijos pareigūnus vakar kvietė kelis kartus (340)

Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas Delfi atskleidė daugiau policijos pareigūnų apsilankymo...

Feisbuke pasklidus provokuojančiai reklamai įmonė teisinasi, kad ji pasklido netyčia (5)

Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasklidusi provokuojanti „Geri lęšiai .LT“ reklama dar...

|Maža didelių žinių kaina