Turint omeny, kad Indijos standartais tai yra labai dideli pinigai (mažesnis kainų lygis nei Lietuvoje), kyla klausimas, kodėl gi nesusiradus būsto kitur? Indo paaiškinimas stulbina: didžioji Shailesh’o pajamų dalis tenka išlaikyti 17-ai jo giminaičių, gyvenančių lūšnynuose.
Nuo darbų lūšnynuose iki pasaulinės rinkodaros agentūros
Nors lūšnynų standartais Shailesho gyvenimo kokybė nebuvo labai bloga (būdami vaikai jie niekada neturėjo rinkti šiukšlių ar prašyti išmaldos gatvėje), jo šeima vis tiek gyveno skurde. Įsivaizduokite: 17 žmonių dalinasi vienu stogu, po kuriuo nėra stabilios elektros energijos, vidaus tualeto ir kitų mums savaime aiškių patogumų.
Gyvenant tokiomis sąlygomis turėti darbą nuo ankstyvos jaunystės nėra pasirinkimas – tai būtina sąlyga išgyventi. Dar būdamas paauglys Shaileshas imdavosi bet kokio pasitaikiusio darbo: batų šveitimo, suvenyrų pardavinėjimo prie turistinių vietų ir pan. Tai tęsėsi kelerius metus, iki tol, kol vaikinas per atsitiktinumą susirado darbą skambučių centre, kuriame darbuotojai iš Indijos teikia klientų aptarnavimo paslaugas JAV įmonėms.
Nors tai ir buvo didelė pažanga Shaileshui, darbo sąlygos šioje darbovietėje buvo negailestingos: jis gaudavo labai mažą atlyginimą, dažnai tekdavo dirbti naktimis. Šiame centre dirbo šimtai jaunų žmonių, kiekvienam buvo paskirta maža atskira būdelė.
Shaileshas suprato, kad tokiame darbe perspektyvų mažai, tad nusprendė imtis iniciatyvos. Laisvu laiku dvidešimtmetis pradėjo domėtis SEO („Search Engine Optimization“) – rinkodaros strategijomis, kurios leidžia tinklapiams atsidurti geresnėse pozicijose paieškos sistemų (Google, Yahoo, kt.) rodomuose rezultatuose. Netrukus jis nusprendė pabandyti laimę šioje industrijoje. Vos per keletą metų jaunuoliui pavyko išvystyti šį verslą iki pasaulinio lygio rinkodaros agentūros, turinčias klientų iš viso pasaulio, įskaitant ir mano paties kompaniją.
Sėkmės paslaptis – teisingas mentalitetas?
Vienas dalykas, kuris išskiria Shaileshą iš daugumos kitų skurde gyvenančių indų, yra jo be galo racionalus ir geranoriškas požiūris į gyvenimą ir žmones. Žmonės, užaugę nepritekliuje, dažnai būna uždari, nepatiklūs, nepasitikintys kitais ir savimi, o jų prastas išsilavinimas ir ribotas pasaulio suvokimas uždaro jiems bene visus kelius ištrūkti iš skurdaus gyvenimo. Bendraudamas su Shaileshu nepastebėjau nė vienos iš šių minėtų savybių.
Visos mūsų pažinties ir mano vizito metu jis buvo be galo paslaugus: visur mane vežiojo, supažindino su nuostabiu lūšnynų gidu (kurį galite pamatyti vaizdo filmuke), netgi leido naudotis jo „Uber“ sąskaita. Man Shaileshas sudarė labai protingo, atviro naujovėms, apsukraus ir draugiško žmogaus įspūdį. Galima būtų teigti, kad šias savybes jis išsiugdė jau paragavęs sėkmės, tačiau aš esu įsitikinęs priešingai – aš manau, jog būtent dėl šių savybių jam pavyko pasiekti tai, ką yra pasiekęs.
Labiausiai nustebino – unikaliai artimas santykis su artimaisiais
Iki tol, kol realybėje susipažinau su šiuo žmogumi, keisčiausia jo istorijos dalis buvo ta, kad jis iki šiol gyvena lūšnynuose. Tačiau visi neaiškumai dingo tą akimirką, kai pamačiau, kokie artimi ir tvirti santykiai yra tarp Shailesho ir jo giminaičių.
Tie 17 žmonių, kuriuos jis išlaiko, yra jo paties šešių žmonių šeima, jo artimiausi giminės ir jų vaikai. Mano apsilankymo Indijoje metu mums nusišypsojo laimė keturias dienas kartu keliauti motociklais.
Kelionės metu jis nuolat žvalgėsi, ką gi nupirkti lauktuvių vaikams ir giminėms. Tarp dovanų tradicinių saldainių rinkinys, kainavęs 60 eurų, o tai Indijoje yra labai brangus pirkinys. Taip pat šios kelionės metu jis visai savo 17 žmonių giminei nupirko lėktuvo bilietus į kurortą Koralos regione, pietų Indijoje, per Naujuosius metus.
Šioje kelionėje jie visi savaitę gyveno gerame viešbutyje, lankėsi žymiose vietinės arbatos plantacijose ir sutiko Naujuosius. Man nėra žinoma, ar Shaileshas duoda savo artimiesiems pinigų paprastam pragyvenimui, tačiau dovanų ir lauktuvių atžvilgiu jis yra labai dosnus. Taip pat reiktų paminėti, kad kompanijoje jis yra įdarbinęs keturis savo pusbrolius.
Nors Shaileshui dar nėra tekę išvykti iš Indijos, šiuo metu jis stengiasi gauti pasą ir lapkričio mėnesį planuojame su juo susitikti Tailande.