Devyniolikos metų senumo dokumentai publikuojami Clintono prezidentinės bibliotekos, esančios Litl Roke (Arkanzaso valstijoje), puslapyje internete – kartu su dar daugiau nei tūkstančiu dokumentų, susijusių su paskutinio XX amžiaus dešimtmečio Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiais.

Šiame archyve – seniau slaptomis laikytos Rusijos ir Jungtinių prezidentų pokalbių stenogramos. Rugsėjo 8 dieną B. Jelcinas būtent taip pranešė B. Clintonui apie savo įpėdinį V. Putiną. „Jau labai greitai – artimiausiomis dienomis – jūs susitiksite su Putinu... O kol kas norėjau šiek tiek apie jį papasakoti, kad suprastumėte, kas jis per žmogus“, – sakė B. Jelcinas.

Naujas Rusijos ministras pirmininkas iki tol buvo menkai kam žinomas – tiek Vakaruose, tiek pačioje Rusijoje. Jis vos prieš metus dar vadovavo Rusijos federalinei saugumo tarnybai. O B. Jelcinas norėjo nuraminti B. Clintoną, kad „kylanti žvaigždė V. Putinas – patikimas žmogus“, rašo „Radio Svoboda“. B. Jelcinas telefonu B. Clintonui pareiškė, kam jam prireikė nemažai laiko, kol rado žmogų, galintį 2000 metais tapti Rusijos prezidentu.

„Man prireikė nemažai laiko, kol apgalvojau, kas galėtų 2000 metais tapti naujuoju Rusijos prezidentu. Deja, nė vienas iš aktyvių kandidatų man nepasirodė tinkamas. Galiausiai susidūriau su juo – su Putinu – išstudijavau jo biografiją, jo interesus, jo pažįstamus ir visa kita. Supratau, kad jis naudingas žmogus, puikiai susitvarko su savo pareigomis ir atsakomybėmis. Be to, jis įžvalgus ir labai stiprus, moka bendrauti ir lengvai užmezga kontaktą su potencialiais partneriais. Esu tikras, kad jūs įvertinsite jį kaip aukščiausios kvalifikacijos partnerį. Esu giliai įsitikinęs, kad žmonės 2000 metų rinkimuose jo kandidatūrą tikrai palaikys“, – kalbėjo B. Jelcinas.

To paties pokalbio metu B. Clintonas sako, kad ir tol su V. Putinu turėjo puikių ryšių ir teigia laukiantis, kada galės su juo susitikti. Priminsime, kad tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas jau buvo pažįstamas su V. Putinu: jie buvo sutikę per APEC viršūnių susitikimą Oklende 1999 metų rugsėjį. Anot B. Clintono, V. Putinas jam padaręs protingo žmogaus įspūdį.

Kito pokalbio stenogramoje teigiama, kad per 1999 metų lapkričio 19 dieną vykusį pokalbį B. Clintonas ir vėl grįžta prie įpėdinio temos ir klausia B. Jelcino, kas laimės rinkimus.

„Žinoma, kad V. Putinas. Jis bus mano įpėdinis. Jis demokratas ir pažįsta Vakarus. Jis stiprus. Stiprios dvasios. Padarysiu viską, kas įmanoma, kas jis laimėtų – žinoma, kalbu apie teisėtus būdus. Ir jis laimės. Jūs turėsite bendrų reikalų. Jis tęs B. Jelcino politikos liniją, orientuotą į demokratiją ir naujų Rusijos kontaktų mezgimą. Jis turi pakankamai energijos ir proto, kad jam pasisektų“, – pareiškė B. Jelcinas.

Vladimiras Putinas ir Borisas Jelcinas

Kaip teigia buvęs B. Clintono patarėjas Rusijos klausimais ir „Carnagie“ fondo viceprezidentas Andrew Wilesas, šiandien gana keista skaityti tokius dviejų valstybių prezidentų pokalbius.

Toks pasitikėjimu paremtas B. Jelcino ir B. Clintono bendravimas kontrastuoja su šiandieniniu Jungtinių Valstijų ir Rusijos dvišalių santykių tonu. Anot ekspertų, dabartinė situacija net sudėtingesnė nei Šaltojo karo metais.

Minėtieji du prezidentai kalbėdavosi praktiškai visais klausimais, susijusiais ne tik su dvišaliais santykiais, bet ir vidaus problemomis. Pavyzdžiui, B. Jelcinas nuogąstavo, kad kažkokios karštos galvos gali susigalvoti, kad Rusijai reikia susigrąžinti kažkada padovanotą Krymą.

Kadras iš filmo "Mano draugas Borisas Nemcovas"

1999 metų gruodžio 31 dieną Naujųjų metų išvakarėse B. Jelcinas oficialiai paskelbė paliekantis prezidento postą, atsisveikino su Rusijos žmonėmis ir paragino juos ateinančiuose prezidento rinkimuose balsuoti už V. Putiną, kuris tuo metu buvo Rusijos vyriausybės vadovas.

V. Putinas pirmą kartą Rusijos vyriausybei vadovavo 2000 metais, o antrą kartą – 2004 metais. Nuo 2008 iki 2012 metų Rusijos ministro pirmininko pareigas ėjo Dmitrijus Medvedevas. 2011 metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad sieks būti perrinktas dar vienai kadencijai, kurią nuo 2012 metų prailgino nuo ketverių iki šešerių metų.

Tų pačių metų kovo 18 dieną V. Putinas šventė pergalę.

Ieškodamas tinkamiausio kandidato savo pamainai, 1998 metais B. Jelcinas svarstė ir kitas kandidatūras. Tarp jų buvo ir „Dešiniųjų jėgų sąjungos“ lyderis Borisas Nemcovas. 2003 metų rudenį per interviu „Maskovskije Novosti“ pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas patikino dėl 1999 metų rudenį padaryto sprendimo nesigailįs. Mažai kas žino, kad V. Putinas turėjo konkurentų.

Anot B. Jelcino, vienas iš realių kandidatų tapti jo įpėdiniu buvo „Dešiniųjų jėgų sąjungos“ lyderis B. Nemcovas. Galiausiai jo kandidatūra visgi buvo atmesta: tiesiog Kremlius nebuvo tikras, jog rinkėjai palaikys dešinįjį.

Be to, anot B. Jelcino, iš visų politikų jam buvo sunkiausia dirbti būtent su B. Nemcovu. Kaip prisimena pirmasis Rusijos prezidentas, B. Nemcovas buvo sunkiausiai nuspėjamas. „Kažkoks partizanas“, – apibūdino prezidentas. B. Jelcinas paaiškino, kad B. Nemcovas dažnai sprendimus priimdavo su niekuo nepasitaręs, savo idėjomis ir sumanymais nematė reikalo dalintis su kitais.

Nepaisant to, B. Jelcinas pripažino, kad dėl šalies vystymosi strategijos jų nuomonės su B. Nemcovu sutapdavusios, o nesutarimų kildavo „na dėl visokių smulkmenų“.

B. Jelcinas netgi yra viešai pavadinęs B. Nemcovą savo įpėdiniu.

Vladimiras Putinas ir Borisas Jelcinas

„Atvykau į Žemutinį Naugardą, kur jis buvo gubernatorius. Daug kalbėjomės, vėliau leidausi į maratoną po visokias bendroves, parduotuves, kalbėjausi su paprastais žmonėmis ir supratau, kad vietiniai jį vertina labai palankiai. Šis žmogus – iš karto matosi – energingas, protingas, o tai reiškia, kad reikia jam padėti. Toks mano žmonių atrankos principas. Žmogui reikia skirti naujas pareigas tada, kai jis dar joms iki galo nepribrendęs. Tokia pati istorija buvo ir su V. Putinu. Žinoma, kad 2000 metų pabaigoje jis dar nebuvo pasirengęs tapti prezidentu. Skirtingai nei aš, jis nepastovėjo ant visų karjeros laiptelių – ūkio sfera, politika, vietos lygmuo, visos šalies... Taigi, geriau pažinęs B. Nemcovą, nusprendžiau, kad jis tapti šalies prezidentu nepasirengęs. Taip, jis labai ryški asmenybė, įdomus, niekada nestokoja idėjų. Pamenate, kaip jis, tapęs vicepremjeru, ėmėsi itin sudėtingos ir visai šaliai reikalingos bei svarbios būsto ir komunalinių paslaugų sektoriaus reformos? Pradėjo aktyvią kovą su valdžios aparato biurokratija. Būtent jo iniciatyva pasirašiau įsaką dėl viešųjų konkursų skelbimo atrenkant bendroves, aptarnaujančias viešąjį sektorių. Būtent jis žengė pirmuosius žingsnius reformuojant valstybės monopolį, o šį darbą toliau tęsia dabartinė valdžia. Ir šiandien tikiu Borisu Jefimovičiumi ir į jį dedu daug vilčių“.

Anot B. Jelcino, V. Putinas smarkiai skyrėsi nuo kitų tos kartos politikų. Maža to, sklando kalbos, kad jis tapti tuometinio Rusijos prezidento įpėdiniu sutiko tik po antrojo pokalbio ta pačia tema.

Tame pačiame interviu B. Jelcinas atmetė gandus apie savo esą artimus ryšius su Borisu Berezovskiu, kuris, jeigu tikėtume gandais, ir patarė rinktis būtent V. Putiną.

„Iš esmės, jeigu tikėtume gandais, niekada su juo nepalaikiau ryšio. Jis niekada nebuvo pas mane namie, mes nesėdėjome prie vieno stalo. Kalbos, jog jis esą mane rėmė finansiškai, apskritai neturi jokio pagrindo“, – sakė B. Jelcinas.