aA
XIX a. pabaigoje, persikėlę per Kolorado Uolinius kalnus, auksakasiai rado tai, kas ateityje tapo Aspeno slidinėjimo kurortu su vietine pažiba – Soprio viršukalne. Žemė buvo derlinga, tačiau šventa vietinei indėnų jutų genčiai, kuri iš nevilties svečius prakeikė. Kiekvienas, pernakvojęs Soprio kalno šešėlyje, buvo pasmerktas niekada iš čia nebeiškeliauti.
© Vida Press

Šiandien Soprio kalnas savo šešėlį meta ant kitokio pobūdžio aukso kasyklos: 375 pasaulinio lygio keltuvų ir trasų raizgalynę, kurioje lankosi tik rinktiniai slidinėtojai (Michelle Obama, Antonio Banderas, Paris Hilton, Mariah Carey), niekaip negalintys pabėgti iš tvirto Aspeno glėbio.

Niekas tuo nesidžiaugia labiau už 135 profesionalius Aspeno kalnų slidinėjimo instruktorius – olimpiečius, pasaulinio garso alpinistus ir Nacionalinės Alpių komandos narius, kurie visi drauge sudaro slidinėjimo Harvardą.

„Aspeno kalne netrūksta darvinizmo“, – teigia Andy Dockenas, Aspeno slidinėjimo ir snieglenčių mokyklos vadovas. Norėdami išgyventi, instruktoriai privalo prisitaikyti prie kaprizingų klientų poreikių – tiek trasose, tiek už trasų ribų.

Kaip netrukus įsitikinau sudalyvavęs A. Dockeno komandoje, pasirūpinti geriausiais iš geriausių visose srityse – nuo Niujorko finansininkų iki Holivudo žvaigždžių – yra lygiai toks pat profesionaliai koordinuojamas šokis, kaip zigzagais leistis juodąja trasa. Žinoma, smagu pasičiuožinėti viename iš elitinių pasaulio kurortų, tačiau per tą laiką, kai dirbau slidinėjimo instruktoriumi, man taip pat teko lydėti klientus, panūdusius įsigyti meno kūrinių už namo kainą, lankstytis, kad išvengčiau skraidančių šampano kamščių, o kiekvienos pamainos pabaigoje išsisukinėti nuo pasimatymų kalno viduryje. Taigi, štai ką aš sužinojau apie šią visų mėgstamą žiemos pramogą.

Slidinėjimo profesionalai įvertins jus nuo galvos iki kojų dar nepasiekus kalno viršūnės

Daugumoje penkių žvaigždučių viešbučių visame pasaulyje portjė ir registratoriai gali daug sužinoti apie svečius, metę vieną žvilgsnį į jų automobilį, bagažą ar drabužius. O kaip atlikti analizę, kai klientas klampoja jūsų link su pūkine striuke ir slidinėjimo batais?

„Tai, kaip žmogus slidinės, galite atspėti iš to, kaip jis vaikšto su slidinėjimo apranga“, – sako Marcas Fernandesas, vienas iš Aspeno slidinėjimo mokyklos profesionalų.

Jeigu apsiavę slidinėjimo batais siūbuojate nuo kulno ant pirštų, galima teigti, kad jau turite šiokios tokios kalnų patirties; sunkiai klampodamas ar žygiuodamas išsiduosite esąs naujokas. Taip pat daug pasako tai, kaip nešate slides – profesionalai netgi turi sugalvoję slapyvardžius skirtingoms konfigūracijoms. Jei laikote slides sukryžiavę priešais krūtinę, gausite „galvakirčio“ pravardę (ir tai – ne komplimentas). Perkiškite slides per lazdų diržų kilpas, ir būsite įvaldęs „Oklahomos lagamino“ metodą.

Instruktoriai savo mokinius – verslo, technologijų ar nekilnojamojo turto pažibas – spėja perkąsti per 15 minučių kelionę keltuvu į kalno viršūnę. Ar mano klientas, neurotiškas Volstrito bankininkas, nori iš tiesų pajusti Kolorado žvarbą, ar ir toliau naudotis kiekviena Niujorko minute? Kai kurie savamoksliai ekspertai tikisi, kad paglostysi jų ego; kiti mėgaujasi, kai juos sumala į miltus tikri kalnų veteranai.

Kartais klientai būna apskritai nenusiteikę slidinėti. Instruktoriai neretai užsikrauna dvigubas pareigas, dirbdami gidais tiek po snieguotąsias aukštumas, tiek po aukštąją visuomenę. „Esu matęs kolegų, lydinčių klientus paišlaidauti į meno galerijas, užuot kopus į kalną“, – prisimena M. Fernandesas.

Dauguma klientų pageidauja „linksmo jauno vyruko“...

Pasak A. Dockeno, tipinis slidinėjimo kurortas 80 proc. pinigų uždirba iš grupinių pamokų, tačiau Aspenas siūlo tik asmeninius instruktorius – už 820 dolerių per dieną ir brangiau. Dauguma svečių mokytojus užsisako iš anksto, remdamiesi rekomendacijomis; likę užpildo užklausos formą, pagal kurią parenkamas tinkamiausias instruktorius.

„Žmonės turi nesuvokiamai daug specialių pageidavimų, – pasakoja koordinatorė Olga Lawson. Ko pageidaujama dažniausiai?

„Šviesiaplaukio instruktoriaus“, „olimpiados medalininko“ arba „tokio, kuris mėgtų išgerti“. Sykį šešiasdešimtmetė slidininkė paliko savo trenerį vidury trasos, parklampojo atgal į slidinėjimo mokyklą ir pareikalavo naujo profesionalo, kuris „būtų laisvesnių pažiūrų“.

Tačiau populiariausias prašymas iš pažiūros atrodo visai paprastas: žmonės nori „linksmo jauno vyruko“, arba, kaip šią frazę interpretuoja O. Lawson, išvaizdaus dvidešimtmečio ar trisdešimtmečio iš Australijos arba Naujosios Zelandijos. (Moterys nori su jais permiegoti; vyrai nori su jais palėbauti.)

„Taip pat gauname galybę prašymų paskirti instruktorių, kalbantį su prancūzišku akcentu“, – sako O. Lawson, pridurdama, kad daugelis klientų nori pasitobulinti užsienio kalbos įgūdžius, prieš keliaudami į Kurševelį ar Megevę. „Tai tarsi dvi pamokos už vienos kainą!“ – juokiasi ji.

Nerašyti traukos dėsniai

Prašyti nuotraukų prieš pasirenkant instruktorių Aspeno slidinėjimo mokykloje griežtai draudžiama (nors dažnai bandoma). Ir vis dėlto mokiniai su mokytojais suvedami panašiai kaip pažinčių svetainėje „OkCupid“. O. Lawson ir jos komanda vidutiniškai 45 minutes praleidžia prie telefono, kad geriau susipažintų su slidininkais ir kiekvienam puodui rastų tinkamą dangtį.

Tačiau čia, kaip ir piršlybose, kai kurie klientai lieka be poros. Turite įprotį įkyriai kabinti moteris instruktores? Yra tikimybė, kad tai jau buvo pastebėta ir įtraukta į jūsų nerašytą bylą, todėl ateityje jus instruktuos tik vyrai.

Įkyriausi pažeidėjai netgi gauna pravardes – tarkim, SGT.

„Subingalvis tėvukas“ ne tik buvo išmestas iš dviejų Aspeno viešbučių už netinkamą elgesį, bet ir sumokėjo 685 dolerius už pusę instruktažo dienos, pamesdamas savo instruktorių po pirmojo pasikėlimo į viršūnę. (Jei esate su instruktoriumi, galite kirsti eilę.) Dabar kas kartą, kai Aspenas sulaukia jo užsakymo, visi instruktoriai būna labai užsiėmę plaukų plovimu.

Daugiausia simpatijų sulaukia garsenybės, mėgstančios slidinėti

Darbuotojų persirengimo kambaryje garsenybių vardai minimi su tokiu pačiu jauduliu ar abejingumu kaip „nekilnojamojo turto titanas“ arba „Volstrito prekybininkas“ – vienintelis dalykas, kuris rūpi profesionalams, yra tai, ar jų klientai mėgsta slidinėti.

Viena tokia buvusi pirmoji ledi yra mėgstama tarp instruktorių dėl jos nuoširdžios traukos slalomams. Dabartinė prezidentinė pora? Nelabai. Visi tebekrizena prisimindami prieš 30 metų įvykusį skandalą tarp Donaldo Trumpo ir jo pirmosios žmonos Ivanos, kai ši sužinojo, kad į slidinėjimo atostogas jis atsivežė ir savo tuometinę meilužę Marlą Maples. Pasak legendos, Ivana, kuri tvirtina kadaise buvusi Čekoslovakijos olimpinės komandos sudėtyje, nučiuožė paskui vyrą stovėdama ant slidžių atbulai, šitaip paniekindama jį už santuokinius nusižengimus.

Diskretiškumo stoka yra paprasčiausias būdas prisišaukti patyčias. Viena salonų liūtė, iš kurios juokėsi visas „The Little Nell“ – prabangiausio viešbučio Aspene – personalas, mėgsta garsiai girtis savo nuotykiais pavartojus narkotikų. („Turbūt tai padeda jos prekės ženklui“, – svarsto jie.)

Viena popmuzikos dievaitė mėgsta visur vaikštinėti su raudonu odiniu korsetu, lydima šešių grėsmingos išvaizdos asmens sargybinių – netgi tada, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio. Rebel Wilson sulaukė pašaipų, kai vidury kalno nusprendė, kad slidinėjimo tą dieną jai gana, ir pareikalavo būti nugabenta žemyn avarinėmis rogėmis. O kur dar Jeffas Bezosas, neseniai praleidęs slidinėjimo dieną tam, kad nukaktų apsipirkti... raitas ant arklio.

Instruktoriai nenori pagauti banginio

Nesuvaldomi svečiai ar nevykę suporavimai pasitaiko gana retai. O kas pasitaiko dažnai? Yra nemažai slidininkų, kurie užsisako instruktorių visam sezonui. Kai kurios šeimos mėgsta užsisakyti du – ar net visus keturis! Pasak „Aspen Skiing Co.“, rekordinė rezervacija buvo trys profesionalai šimtui dienų (už 250 000 dolerių); antroji vieta atitenka grupei, kuri beveik du mėnesius naudojosi asmeninio slidinėjimo intruktorių kvarteto paslaugomis (184 000 dolerių).

Šis modelis labiausiai paplitęs tarp aukšto rango finansų pasaulio atstovų, kurie savo instruktorius perleidžia šeimos nariams ir kolegoms – visai kaip vasarnamius. Sakytum, instruktoriams tai – visai neblogas sandėris. Tačiau iš tikrųjų dauguma Aspeno profesionalų visiškai nepageidauja tarnauti žiemos sporto geišomis.

Jeigu jų turčius globėjas nuspręstų atsisakyti vieno slidinėjimo sezono, nutaręs verčiau praleisti žiemą Taityje, tai galėtų sužlugdyti verslą – kažin, ar verta šitaip rizikuoti.

Oficialiai arbatpinigiai neduodami, be to, vargu ar jie motyvuotų daugumą instruktorių. Tačiau iš tiesų jie yra neišvengiami ir kompensuoja aukštus Aspeno gyvenimo kaštus bei prisideda prie kosminių sausojo valymo sąskaitų – išsimaudyti šampane arba prakvipti marihuanos dūmais keltuve laikoma kasdieniškais profesiniais pavojais. (Sveiki atvykę į Koloradą!)

Pagal nutylėjimą, minimalūs dienos arbatpinigiai – šimtas dolerių; Aspeno vidurkis paprastai svyruoja nuo 200 iki 250 dolerių už dieną. Atostogų sezono metu dosnesni klientai gali įpiršti ir 1000 dolerių – ir, nors dauguma instruktorių pasakys, jog gyvenimas per trumpas, kad praleistum dieną nykiai, bet su stora pinigine, dvi savaitės nuobodulio žiemą gali padėti išgyventi visą vasarą. Šiaip ar taip, kai kurie klientai už tas porą savaičių gali suploti ir 50 000 dolerių (nors apie tai garsiai nekalbama).

Ilgalaikiai santykiai kartais vainikuojami ir nepiniginiais apdovanojimais. Vienas Saudo Arabijos princas savo instruktorių apdovanojo džipu. Kiti klientai savo dėkingumą demonstruoja slidinėjimo atostogomis pietų pusrutulyje, kelionėmis į „Super Bowl“ ir pakvietimais į vestuves ar bar micvas. Vienas instruktorius netgi yra savo kliento vaikų krikštatėvis.

Didžioji dalis šampano išlaistoma ant grindų

„Cloud Nine“, triukšmingais vakarėliais garsėjantis pašlaitės restoranas, naujokams instruktoriams siūlo neįtikėtinai tvarias verslo plėtros galimybes. Kai kurie slidinėjimo „zuikiai“ samdo instruktorius specialiai tam, kad saugiai iki ten nusigautų; kitiems reikia pagalbos, kad saugiai parsikapanotų namo.

„Mūsų platintojas sako, kad mes, kaip individuali įmonė, parduodame didžiausią „Veuve Clicquot“ kiekį visoje Šiaurės Amerikoje“, – giriasi „Cloud Nine“ vadybininkas Tommy Tollessonas. Jis taip pat teigia, kad „Cloud Nine“ uždirba didesnes pajamas iš vieno kvadratinio metro už bet kurį kitą JAV restoraną, nors veikia vos 135 dienas per metus. (Remiantis vidutinėmis išlaidomis ir pajėgumais vienam asmeniui, per sezoną iš savo mažos trobelės jie uždirba kokius 10 milijonų dolerių; didžiausias Amerikos restoranas „Tao Las Vegas“ per metus uždirba apie 42 milijonus dolerių, užimdamas maždaug 4000 kv. metrų plotą.)

O dabar paklausykite, kaip išleidžiami visi tie pinigai. Kiekvieno „Cloud Nine“ kasdieninio vakarėlio metu atkemšama vidutiniškai 120 „Veuve“ butelių. Dauguma to šampano išsilieja ant grindų... bet iš pradžių aptaško lubas. Per sezoną nuo sienų nušluostoma koks 1000 šampano dėžių. Užsisakius rezervaciją daugiau nei prieš mėnesį, restorane privaloma išleisti mažiausiai 300 dolerių; tai reiškia daugybę jūros gėrybių bokštų, ikrų ir burbuliukų – jau nekalbant apie standartinį 49 dolerius kainuojantį rakletą (lydyto sūrio patiekalą) vienam asmeniui.

Gerai yra tai, kad žmonės čia susirenka atsipalaiduoti. Per mano trumpą viešnagę T. Tollessonas pardavė 100 butelių „Veuve“ vienam klientui, kuris tuo metu išgyveno sunkias skyrybas. (Sąskaita vien už šampaną: 13 000 dolerių.) „Nė lašas neatsidurs jo burnoje, – prasitarė man T. Tollessonas. – Jis geria vien tik „Dom Perignon“.

Po slidinėjimo laukia pasiutusios linksmybės, bet smagiausia – privačiuose klubuose „Slidinėk ir būk matomas“ – tokia privačių Aspeno klubų geležinė taisyklė. Kas gali būti smagiau nei ištverti sceną, kurią iškėlė viena „Oskarą“ laimėjusi aktorė, neradusi savo pavardės svečių sąraše? Kartą taip nutiko vienam instruktoriui po darbo valandų.

Pasislėpęs už „Sundeck“ restorano Aspeno kalno viršūnėje, „Aspen Mountain Club“ yra pats tikriausias aukštuomenės anklavas, apsiribojantis 350 narių. Įstojimas į klubą tiesiogine prasme reiškia, jog kažkas iš narių pasimirė ar tiek paseno, kad nebegali slidinėti – be to, naujam nariui teks surinkti keturias rekomendacijas ir išrašyti 250 000 dolerių čekį (tiek kainuoja stojimo mokestis). Vieni niekai.

Jei tai jums atrodo pernelyg formalu, miesto centre esantis „Caribou Club“ labiau primena „Ivy League“ draugiją su šokių aikštele, valgomuoju ir poilsio erdve. „The Bou“, kaip jis populiariai vadinamas, turi daugiau nei 1000 narių – „ir buvusių prezidentų, ir užkietėjusių slidinėjimo aistruolių“, – pasakoja klubo komunikacijos vadovė Krissy Bills. Jūsų laimei, savaitės narystę klube galima įsigyti vos už 500 dolerių – ir daugiau.

Instruktoriai taip pat jungiasi į slaptas draugijas

Daugumoje kurortų slidinėjimo instruktoriai dirba du ar tris sezonus, o paskui juda toliau. Tik ne Aspene. Pamenate jutų genties prakeiksmą? Instruktoriai čia praleidžia ištisus dešimtmečius, o tai reiškia, kad pradeda formuotis bendraminčių klikos – arba gaujos. Taip, gaujos.

Įsivaizduokite kažką panašaus į „Ryklius“ ir „Lėktuvus“ iš „Vestsaido istorijos“, tik užuot mosikavę rankomis vienas kitam prieš nosį, jie varžosi, kas kiečiau nučiuoš slalomą. „Tai tarsi vienminčių gentys, – sako slidinėjimo instruktorius Tedas Mahonas. – Panašu į koledžo brolijas, kurių kiekviena turi savo reputaciją.“

Gaujų pavadinimus – „Bell Mountain Buckaroos“, „Powder Sluts“, „Umbros“ ir „Flying Monkeys“ – išgirsite minint bet kuriame Aspeno pokalbyje. „Freaks“ šiuo metu yra patys greičiausi; ir tai nenuostabu, nes gaują sudaro tūkstantmečio kartos „Instagram“ entuziastai. Norite prisiplakti ir jūs? Atminkite: jie yra užkietėję slidinėjimo profesionalai. Jiems į jus nusispjauti. (Nors jeigu įrodysite, kad esate pakankamai kietas, galite gauti kvietimą į gaujos rytinį pasislidinėjimą.)

Svarbu perkąsti jų žargoną. Aspeno gaujų slengas kur kas įmantresnis už slidininkams įprastus terminus, tokius kaip „kiemo išpardavimas“ (daiktavardis: reiškia, jog bečiuoždami pametėte ir lazdas, ir slides) ir labiau susijęs su vietinėmis aktualijomis. „Turime daug slaptų pavadinimų kalnų vietovėms, kurie perduodami iš lūpų į lūpas kaip folkloras“, – sako Julia Hedman, viena iš jauniausių Aspeno instruktorių. Jeigu čiuošite jai įkandin, greičiausiai aplankysite Farą, Jankių stadioną ir Nosį – nors nė vienas iš jų nėra įtrauktas į oficialių trasų žemėlapius.

O dar populiaru slaptus kodus šifruoti garsenybių vardais. Pasak J. Hedman, „John Wayne Bobbitt“ reiškia, kai bandote nukirsti kelią (pagaunate?), o ištįsęs „veidas“ Aspeno kalno šlaite vadinamas SJP. Vargšė Carrie Bradshaw...

Slidinėjimo patrulis – felčeris ir apsauginis viename asmenyje

Nors ši sporto šaka reikalauja dideliu greičiu lėkti apledėjusiais šlaitais, stebėtinai nedaug žmonių slidinėdami patiria rimtesnes traumas. Sunkiausią šio sezono dieną Aspeno slidinėjimo patruliai pranešė apie vos devynis incidentus – nors tądien į kalną pakilo daugiau nei 4000 slidininkų.

Trisdešimt trejų metų slidinėjimo patrulis Artas Nerbonne'as dažniausiai susiduria su kelių ir pečių traumomis; kartais jam paskambina slidininkai, dėl didelio aukščio jaučiantys pykinimą.

„Dažniausiai susižeidžia patyrę slidininkai“, – pastebi jis. O kai kuriuos žmones tenka gelbėti vėl ir vėl. „Išgelbėjau tą patį vyruką nuo širdies priepuolio net du kartus, skirtingais metais, – prisimena A. Nerbonne'as. – Tarsi sutiktum seniai matytą draugą.“

Ar slidinėjimo patruliams tenka teikti ir nemedicinines paslaugas?

„Kiekvieną rytą darbą pradedame 7.30 val. – patikriname, ar nėra kliūčių ir galimų lavinų“, – sako jis. Baigiantis dienai jie tampa savotiškais apsauginiais, varančiais nuo šlaito triukšmadarius, nebepastovinčius ant kojų. „Pastarąjį kartą šlaite užtikome visokių keistų dalykų, – prisimena A. Nerbonne'as. – Pavyzdžiui, du žmones, užsiimančius seksu.“ Tikėkimės, jie nenušalo jautrių kūno dalių...

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.5238
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Dvi žinios konservatoriams: viena gera, kita – tradiciškai (159)

„Lietuvos ryto“ savaitgalį paskelbti „Vilmorus“ naujausios apklausos duomenys...

Jakeliūnas paviešino Lietuvos banko susirašinėjimus, o Vasiliauskas nemato nieko išskirtinio (9)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ( BFK ) pirmininkas Stasys Jakeliūnas trečiadienį...

Tragiško gaisro nuniokotai Paryžiaus Dievo Motinos katedrai – nauja grėsmė (1)

Sudegusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą atstatantys architektai skuba uždengti pastatą, kad...

Abiturientų nuotaikos po pirmojo egzamino: pasakojo apie gautas temas ir džiaugėsi – jokio streso (19)

Trečiadienį abiturientams prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis išbandymas – užsienio...

Ieškomi beveik 3 tūkst. gyventojų, kuriems priklauso atgauti žemę

Pagal balandžio 1 d. duomenis, nuosavybės teises į kaimo vietovėse turėtą žemę, mišką ir...

Naujai išrinktą Ukrainos prezidentą Zelenskį skaityti mintis mokę „DiArchy“ magai: jis labai gabus mokinys

Sekmadienį Ukrainos prezidentų rinkimus laimėjusį Volodimirą Zelenskį konsultavo ir Lietuvos...

Paskutinis priminimas dirbantiems savarankiškai: nesusimokėjus užgrius rūpesčiai (40)

Pajamų deklaravimo laikotarpiui artėjant pabaigos link „Sodra“ primena, kad pernai...

Pasibaisėjo įžūliu mikroautobuso vairuotojo elgesiu: jam buvo visiškai nusispjauti (2)

Penktadienio ryte , pravažiuojant pro respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, susidūriau...

Valančiūnas – apie trenerio atleidimą, „Žalgirio“ gerbėjus ir žaidimo rinktinėje alkį (8)

Praėjusią savaitę iš JAV parskridęs Jonas Valančiūnas antradienio vakarą svečiavosi...

Apie naują universitetų reformą pasakė paprastai: tai – didžiausias nesusipratimas (329)

Jei paklaustume ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kiek Lietuvai reikia...