aA
Čekija ir Slovakija antradienį mini 50 metų senumo įvykius, kai sovietų tankai sutriuškino „Prahos pavasario“ demokratinį reformų judėjimą, bet kai kurie atkreipia dėmesį, kad dabartinė padėtis kai kuriais atžvilgiais atrodo panaši.
Vladimiras Putinas, Milošas Zemanas
© Reuters/Scanpix

Plačiai išplitęs judėjimas, vadovaujamas tuomečio Čekoslovakijos komunistų partijos lyderio Alexander'o Dubčeko, mėgino suteikti „socializmui žmogišką veidą“ totalitarinio režimo demokratinėmis reformomis.

Tačiau 1968 metais naktį iš rugpjūčio 20-osios į 21-ąją Sovietų Sąjungos kariai, padedami Bulgarijos, Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos dalinių, šį judėjimą brutaliai užgniaužė.

Vien pirmąją dieną žuvo daugiau kaip 50 čekų ir slovakų. Pasak istorijų, per šią sovietų okupaciją žuvo iš viso 402 žmonės.

Paskutinieji sovietų kariai šalį paliko tik 1991 metais, praėjus dvejiems metams po Aksominės revoliucijos, nuvertusios totalitarinį komunistinį vaidmenį.

„Mūsų piliečiai kategoriškai atmetė okupaciją. Vis dėlto dalis Rusijos publikos tebelaiko šią okupaciją „tarptautine pagalba“, – sakė proeuropietiškos piliečių iniciatyvos „Europos pulsas“ aktyvistas Tomaszas Peszynskis.

Ši nevyriausybinė organizacija buvo viena iš organizatorių, prisidėjusių prie pirmadienį vakare surengtos demonstracijos prie Rusijos ambasados Prahoje. Per šį piketą apie 300 žmonių mojavo plakatais su užrašais „Niekada neužmiršim“, „Stabdykit Rusijos imperializmą“ ir „Laisvė yra tiesa“.

„Parašėme laišką Rusijos piliečiams, kuriame prašome jų sukilti prieš dabartinį režimą, tebevykdantį imperialistinę politiką, visai kaip sovietiniais laikais“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Peszynskis.

„Mūsų dienomis taip pat vyksta intervencija – kaip prieš 50 metų, bet šįkart pasitelkiami ne tankai, o propaganda, melagingos naujienos ir poveikis rinkimams“, – pridūrė jis.

Protestuotojas Vaclavas Bozdechas per demonstraciją laikė Ukrainos vėliavą, o kiti mojavo Čekijos, Europos Sąjungos ir NATO vėliavomis.

„Esama aiškių panašumų tarp 1968 metų invazijos, įvykdytos komunistinės Sovietų Sąjungos, ir dabartinės padėties, kai Rusija praktiškai dominuojama oligarchų“, – AFP sakė V Bozdechas.

Nutildyta žvaigždė

Antradienį daug kur Čekijoje planuojama surengti atminimo ceremonijų, koncertų ir kitų renginių.

Okupacijos aukų minėjimas vyks iš prie radijo pastato Prahos centre, kur prieš 50 metų žuvo 15 neginkluotų žmonių, daugiausiai jaunuolių, mėginusių neleisti sovietų pajėgoms jo užimti.

Per renginį kalbas sakys Čekijos premjeras Andrejus Babišas iš populistinio judėjimo ANO, taip pat parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas Milanas Štechas.

Vėlai vakare vietos popmuzikos žvaigždės, tarp jų Marta Kubišova, dalyvaus koncerte Prahos centrinėje Šv. Vaclavo aikštėje.

1968 metais M. Kubišova atvirai dalyvavo Prahos pavasario judėjime ir vėliau atliko šio laikmečio žinomiausią dainą „Modlitba pro Martu“ (Malda už Martą), tarp kurios žodžių buvo: „Tegul taika lieka šioje šioje šalyje/ Pyktis, pavydas, neapykanta, baimė ir ginčai teeišeina.“

Šalyje į valdžią grįžus pagal Maskvos dūdelę šokantiems lojaliems komunistų lyderiams ši įtaigi daina buvo uždrausta, o M. Kubišova – nutildyta. Tokia padėtis truko iki 1989-ųjų, kai režimas buvo nuverstas.

M. Kubišova prisidėjo prie disidentų judėjimo ir palaikė artimus ryšius su dramaturgu Vaclavu Havelu, vadovavusiu vienai žmogaus teisių grupei, o vėliau tapusiu pirmuoju postkomunistinės Čekoslovakijos prezidentu.

Kremliui simpatizuojantis prezidentas neprisidės

Čekijos visuomeninė televizija parengė specialią programą apie 1968 metų rugpjūčio 21-osios įvykius; ji bus rodoma visą antradienį. Vakare bus transliuojama Slovakijos prezidento Andrejaus Kiskos kalba.

Tačiau Čekijos prezidentas Milošas Zemanas – buvęs komunistas, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų – šia proga nusprendė nepasireikšti.

M. Zemano sprendimas nedalyvauti atminimo renginiuose buvo griežtai kritikuojamas dešiniosios opozicijos partijų.

Prezidento atstovas Jiri Ovčačekas atsakė, kad M. Zemanas „jau parodė savo drąsą, 1968 metais viešai priešindamasis okupacijai“.

„Mums tai itin opi tema: prorusiškas prezidentas, populistų pergalė rinkimuose, komunistų remiama vyriausybė“, – sakė T. Peszynskis.

„Matome Rusijos propagandos, kurios Čekijoje apstu, žalingus padarinius“, – pridūrė jis.

Daugiau kaip trečdalis rusų pritaria sovietų kariuomenės įvedimui į Čekoslovakiją 1968 metais

Beveik trečdalis Rusijos gyventojų žino apie „Prahos pavasario“ įvykius, o sovietų kariuomenės įvedimą į Čekoslovakiją laikančių teisingu žingsniu rusų yra daugiau negu manančių, kad to nereikėjo daryti.

Tai rodo antradienį paskelbti Levados centro surengtos apklausos rezultatai, praneša „Interfax“.

32 proc. apklaustųjų daugiau ar mažiau žino apie „Prahos pavasarį“: 11 proc. mano, kad yra gerai susipažinę su tais įvykiais, o 21 proc. yra apie juos girdėję ir skaitę.

Daugiau kaip trečdalis – 36 proc. – rusų įsitikinę, kad sovietų kariuomenės įvedimas į Čekoslovakiją naktį į 1968 metų rugpjūčio 21-ąją buvo teisingas sprendimas. Savo ruožtu 19 proc. tyrimo dalyvių mano, kad Maskva prieš 50 metų pasielgė neteisingai. 45 proc. respondentų neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.

23 proc. apklaustųjų pareiškė, kad „Prahos pavasaris“ buvo „antisovietinių jėgų Čekoslovakijos vadovybėje mėginimas atplėšti šalį nuo socialistinės stovyklos“, kas penktas rusas (21 proc.) laiko tuos įvykius „ardomąja akcija ir mėginimu suskaldyti socialistinę stovyklą“. 18 proc. Rusijos gyventojų laiko „Prahos pavasario“ įvykius „sukilimu prieš Sovietų Sąjungos primestą režimą“.

16 proc. rusų teigia, kad sovietų kariuomenės įvedimu į Čekoslovakiją buvo siekiama užkirsti kelią kraujo liejimui, o 15 proc. pareiškė, jog jei to nebūtų padariusi Sovietų Sąjunga, tai į Čekoslovakiją būtų įžengusi Vakarų šalių kariuomenė.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (101)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (235)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (16)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (35)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1701)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (76)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (16)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti (1)

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...