Anot ekspertų, Rusija siekia iš NATO karių išmaniųjų telefonų gauti operatyvinės informacijos, pasiekti asmeninį turinį ir įbauginti karius. Rusijos gynybos ministerija į prašymą pakomentuoti situaciją nesureagavo. Rusijos vyriausybės atstovai primygtinai neigia, kad Maskva organizuoja tokias atakas.
Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių atstovai praktiškai neabejoja, kad šią kampaniją inicijuoja ir vykdo būtent Maskva. Jie teigia, kad jos pobūdis leidžia daryti išvadą dėl valstybės lygio koordinavimo ir priduria, kad priemonės, kuriomis naudojamasi, pavyzdžiui, modernūs bepiločiai, aprūpinti stebėjimo vykdymo elektronika, paprastiems civiliams neprieinamos.
Kampanijos taikiniu tapo 4 tūkst. NATO karių, šiais metais dislokuotų Lenkijoje ir Baltijos valstybėse Aljanso sienų su Rusijai apsaugai. Sprendimas priimtas tvyrant nemenkai įtampai tarp Aljanso ir Rusijos, teigia Vakarų kariniai pareigūnai.
Taikiniais tampa tokie kariai kaip Jungtinių Valstijų kariuomenės pulkininkas leitenantas Christopheris L’Heureux, kuris liepą ėmėsi vadovauti NATO bazei Lenkijoje. Netrukus po to, kai grįžo iš šaudymo pratybų, jis pastebėjo, kad buvo įsilaužta į jo asmeninį „iPhone“. Nustatyta, kad įsilaužėlis iš rusiško IP adreso bandė įveikti antro apsaugos lygio slaptažodį.
Pulkininkas leitenantas Ch. L’Heureux, kuris yra atsakingas už taktines pozicijas, skirtas atremti galimą Rusijos invaziją, taip pat išsiaiškino, kad per savo išmanųjį buvo sekamas. Jo teigimu, programišiai įsibrovė ir į mažiausiai šešių jam pavaldžių karių išmaniuosius telefonus ar „Facebook“ paskyras. Jis teigia turintis įtarimų, jog šie incidentai – tarsi savotiškas perspėjimas, jog Rusijos žvalgyba jį seka, gali nulaužti jo slaptažodžius ir nori įbauginti jo karius.
Vakarų pareigūnai atsisako detaliau apibūdinti technines atsargumo priemones, kurių buvo imtasi, tačiau pabrėžia, kad Aljanso kariai yra mokomi atremti įvairias rizikas, įskaitant ir kibernetines atakas.
Karinio kibernetinio šnipinėjimo ekspertai teigia, kad bepiločių naudojimas ir išmaniųjų telefonų duomenų kaupimas leidžia daryti išvadą, kad Rusija stengiasi stebėti karių skaičių naujose NATO bazėse ir taip sekti, ar kartais ten nėra didesnių pajėgų nei Aljansas deklaruoja viešai.
Kai kurie Vakarų gynybos pareigūnai nemano, kad ši Rusijos vykdoma kampanija kariniu požiūriu labai svarbi. Jie teigia, kad ji, jeigu iš viso padarė, atnešė labai mažai žalos ir nebuvo nutekinta jokia svarbi informacija.
Nepaisant to, yra Vakarų pareigūnų, teigiančių, kad šios krizės metu išmanieji telefonai gali būti panaudoti kaip priemonė, veiksmingai sulėtinsianti atsaką į Rusijos karinius veiksmus, pavyzdžiui, iš užgrobto vado telefono programišiai gali išsiųsti klaidinančių instrukcijų jo pavaldiniams. Nors toks bendravimas asmeninio naudojimo telefonu ir draudžiamas, sukelti paniką pavyktų, teigia pareigūnai.
Jeigu toks užkrėstas telefonas buvo įneštas į ypatingo saugumo teritoriją, pavyzdžiui, karinę vadavietę, jis gali būti panaudotas slaptos informacijos rinkimui ir apdorojimui.
Estijos Tapos karinėje bazėje, esančioje netoli sienos su Rusija, dislokuoti kariai sausį, prieš pat atvykstant NATO britų ir prancūzų kariams, skundėsi, kad su jų telefonais vyksta „keisti dalykai“, pranešė vienas su situacija susipažinęs pareigūnas.
Per tyrimą buvo išsiaiškinta, kad Rusija per nešiojamąją anteną prisijungė prie telefonų, buvusių toje vietovėje, sakė pareigūnas. Tas įrenginys perimdavo duomenis, siunčiamus iš mobiliųjų telefonų, ir ištrindavo juose buvusią informaciją.
„Jie pagrobė visų kontaktus“, – sakė tas pareigūnas.
Kovą Estijoje buvo užfiksuotas vienas atvejis, kai vieno šauktinio telefonas staiga ėmė groti hiphopo muziką, nors įrenginyje jos įrašyta nebuvo. Be kita ko, iš jo telefono ėmė dingti įrašyti telefono numeriai. Incidentas įvyko pasienyje su Rusija.
Nuo sausio Estijos Tapos bazėje tarnaujantys kariai privalo laikytis griežtesnių telefono naudojimo taisyklių: iš įrenginių reikalaujama išimti SIM korteles, draudžiama naudotis buvimo vietos nustatymo funkcija, o internetu galima naudotis tik tam tikrose saugiose vietose.
Estų kariuomenės šauktiniai sako, kad per operacijas jie turi įšokti į ežerą, kad pademonstruotų, jog laikosi griežtos tvarkos, draudžiančios naudotis telefonais. Tačiau kai kurie kariai įsigudrino apeiti šias taisykles ir, kad jų telefonai nesušlaptų, deda juos į prezervatyvus.
Britų kariškiai, dislokuoti toje bazėje, tvirtina ėmęsi visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų karius. Pasak Vakarų pareigūnų, informacija, surinkta iš asmeninio karių susirašinėjimo, kontaktų sąrašų ir socialinių tinklų, buvo panaudota siekiant priekabiauti prie karių ar juos įbauginti.
Tuo tarpu Latvijoje prie vieno amerikiečių kario, laukusio eilėje į rungtynes, priėjo kažkoks asmuo ir ėmė dėstyti šiam jo asmeninio gyvenimo detales, informaciją apie jo artimuosius, pranešė vienas NATO artimas šaltinis. Panašus incidentas įvyko ir su kitu JAV kariu, tarnaujančiu Lenkijoje. Manoma, kad tai buvo rusų agentų darbas.
Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – jau anksčiau yra tapusios kibernetinių atakų taikiniais, o dėl jų kaltė buvo suversta Rusijai.
Buvusio Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso teigimu, per visą dešimtmetį, kurį jis praleido šiame poste, buvo aptiktas ne vienas įtartinas bepilotis. JAV kariuomenės atstovai tvirtina, kad, jų manymu, ši kampanija labiau primena norą pažeminti ir įžeisti, o ne kelią rimtą pavojų saugumui.
Pulkininkas leitenantas Ch. L’Heureux, tris kartus tarnavęs Irake ir kartą Afganistane, sako, kad tai, jog programišiai nusitaikė į jo telefoną, buvo perspėjantis signalas.
„Maniau, kad čia viskas bus labai paprasta, niekas nešaudys. Panašu, kad viskas kiek kitaip“, – žurnalistams sakė pulkininkas leitenantas.