2017 metų rugpjūčio 17 dieną žymiausioje Barselonos La Ramblos gatvėje mikroautobusui įsirėžus į pėsčiųjų minią žuvo 14 žmonių, tarp jų du trejų ir septynerių metų amžiaus vaikai, o dar daugiau nei 100 buvo sužeisti.

Sprukdamas iš įvykio vietos mikroautobuso vairuotojas, 22 metų marokietis, peiliu mirtinai subadė jauną vyriškį ir pagrobė jo automobilį.

Po kelių valandų automobilis su penkiais šio marokiečio bendrininkais pasirodė maždaug už 120 km į pietus nuo Barselonos esančiame Kambrilso kurorte.

Iš „Audi A3“ iššokę penki džihadistai puolė badyti žmonių. Užpuolikus nukovė policija, tačiau vienas jų spėjo peiliu mirtinai sužaloti moterį.

Karalius Felipe VI su žmona Letizia ir ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį kartu su žuvusiųjų artimaisiais dalyvaus atminimo ceremonijoje Barselonos Katalonijos aikštėje, esančioje netoli La Ramblos.

„Neatsisakėme savo vertybių ir įsitikinimų, kurie praėjus vieneriems metams yra stiprūs kaip niekada anksčiau“, – metinių išvakarėse sakė Barselonos merė Ada Colau.

Skaitydama 16 aukų pavardes, merė sunkiai tramdė ašaras.

„Esame ir būsime taikus miestas, drąsus miestas, su terorizmu kovojantis meilės pagalba“, – kalbėjo A. Colau.

Prieš aukų pagerbimo ceremoniją, prasidėsiančią 10 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku, bus padėta gėlių ant šaligatvio mozaikos La Ramblos centre, sukurtos Barselonoje gimusio menininko Joano Miro. Mozaika žymi vietą, kur sustojo džihadistų mikroautobusas.

Atminimo ceremonijoje oficialių kalbų nebus.

„Maniau, kad mirštu“

„Nieko neprisimenu apie užpuoliką, tik mačiau, kaip jis man smogia peiliu... Jis paliko peilį įstrigusį mano veide. Jis įsmigo 15 cm man į galvą... Iš tiesų maniau, kad mirštu“, – sakė 55 metų Rubenas Guinazu, užpultas Kambrilso kurorte.

Atsakomybę už šias atakas prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, tačiau tyrėjai nerado jokių įrodymų, kad kad jas surengę jauni vyrai būtų palaikę kokius nors tarptautinius ryšius su džihadistais.

Tyrėjai mano, kad šiuos jaunus marokiečių kilmės vyrus radikalizavo Pirėnų kalnų papėdėje, maždaug už 100 km į šiaurę nuo Barselonos esančio Ripolio miesto imamas.

Imamo suburta kuopelė apleistame name už maždaug 200 km nuo Barselonos gamino bombas. Policijos nuomone, jas ketinta panaudoti atakai prieš Šv. Šeimos bažnyčią Barselonoje, miesto futbolo stadioną „Camp Nou“ arba Eiffelio bokštą Paryžiuje.

Tačiau rugpjūčio 16 dieną kuopelei bandant pagaminti sprogstamųjų užtaisų netyčia įvyko sprogimas, todėl buvo nuspręsta atakai panaudoti mikroautobusą, panašiai, kaip per džihadistų išpuolius kituose miestuose, tokiuose kaip Nica ir Londonas.

Karalius nušvilptas

Šios atakos smarkiai sukrėtė Ispaniją, tačiau greitai dėmesį nuo jų nukreipė spalį kilusi rimta politinė krizė dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio.

Per pirmąsias išpuolių metines įtampą vėl kursto karaliaus sprendimas dalyvauti aukų pagerbimo ceremonijoje Barselonoje – Katalonijos regiono sostinėje.

Felipe VI, griežtai nepritariantis katalonų nepriklausomybės siekiui, buvo nušvilptas separatistų per vieną prieš terorizmą nukreiptą mitingą Barselonoje.

Šįkart separatistų organizacijos nusprendė nerengti protestų prieš Felipe VI, tačiau organizuoja atskiras aukų pagerbimo ceremonijas.

Aukų artimieji paragino valdžią per išpuolių metines atidėti į šalį politinius nesutarimus.

„Prašome politikų skelbti paliaubas“, – sakė Robertas Manrique iš paramos aukoms organizacijos UAVAT.