Ieškoti atsakymo į šiuos klausimus leidosi du Vokietijos medijų profesionalai: Stefanas Austas, buvęs ilgametis žurnalo „Der Spiegel“ vyriausias redaktorius, o dabar – dienraščio „Die Welt“ leidėjas, ir Helmaras Büchelis, tarptautinėmis premijomis apdovanotas tiriantysis žurnalistas.
Jie nuodugniai išstudijavo 32 pakto puslapius, kitus su paktu susijusius JT organizacijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministerijos dokumentus bei protokolus. Dviejų savaičių tyrimų rezultatą paskelbė „Die Welt“. Išsamus straipsnis pavadinimu „Migracijos paktas – kvietimas visiems?“ sulaukė milžiniško skaitytojų dėmesio.
Autorių pateikta pakto interpretacija esmingai skiriasi nuo tos, kurią kartoja jo šalininkai.
Pakto pasekmės, autorių įsitikinimu, galinčios būti kur kas rimtesnės nei Angelos Merkel sprendimas 2015-2016 metais neuždaryti Vokietijos sienų pabėgėliams ir migrantams.
Žurnalisto Gaboro Steingarto paklaustas, ar nesibijo būti apkaltintas baimės skleidimu, „Die Welt“ leidėjas atsakė: „Baisus dalykas, kad kiekvienas, išdrįsęs paktą kritikuoti, priskiriamas tam tikrai stovyklai. Dėl to daugelis žmonių paprasčiausiai nebedrįsta viešai išsakyti kritikos. Aš pats, remdamasis savo ilgamete patirtimi, nesileidžiu įstumiamas į bendrą katilą (su dešiniaisiais populistais – red.). Tačiau ta baimė neturėtų mūsų versti palaiminti viską, ką kokie nors aukšti tarnautojai iš užsienio reikalų ministerijos išsiderėjo. Man visa tai, kas dabar vyksta, atrodo labai problemiška. Būtina įsigilinti į tekstą ir matyti faktus, užuot pūtus miglą į akis.“
Autoriai ir mėgina miglas prasklaidyti.
Paktą „kalė“ ir Vokietijos vyriausybės idėjų kalvė
Natūralu, kad nuo 2015 metų rudens užsitęsusi pabėgėlių krizė skatino Europos Sąjungos ir ypač Vokietijos vadovus ieškoti tarptautinių sprendimų.
Straipsnio autoriai be kita ko aptaria labai tiesioginius ryšius, besidriekiančius tarp Vokietijos kanceliarijos ir JT organizacijos. Nuo 2017 metų sausio nuolatiniu Vokietijos atstovu prie JT tapo Christophas Heusgenas, buvęs ilgametis kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio reikalų bei saugumo klausimais.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos dokumente „Bėgimas ir migracija“ pabrėžiamas šalies vaidmuo, tarptautiniu mastu sprendžiant migracijos problemą.
„Remdamasi 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Niujoroko deklaracija, Vokietijos vyriausybė politiškai, turinio prasme, personalu ir finansiškai skatino JT globalios migracijos pakto (Global Compact on Migration, GCM) bei JT globalaus pabėgėlių pakto (Global Compact on Refugees, GCR) rengimą“, – cituoja S. Austas ir H. Büchelis iš oficialaus 2018 m. rugpjūčio mėnesiu datuojamo Vokietijos užsienio reiklų ministerijos rašto.
„Prie abiejų paktų formavimo Vokietija aktyviai prisidėjo teksto pasiūlymais“, – rašoma dokumente.
Kaip pavyzdį autoriai nurodo Vokietijos Mokslo bei politikos fondo, laikomo Vokietijos vyriausybės idėjų kalve ir finansuojamo iš kanceliarijos biudžeto, pataisas.
2018 m. balandį fondo bendradarbiai Steffenas Angenendtas ir Nadine Biehler įvertino JT migracijos pakto apmatus kaip „gerą, tačiau nepakankamą žingsnį“. „Visame pasaulyje pabėgėlių ir migrantų skaičius auga, o abi grupės vis labiau susimaišo,“ – rašo jie.
Susidūrusios su tokia „sumišusia migracija“, daugelis vyriausybių nebesugeba ar nenori vykdyti savo įsipareigojimų pabėgėliams. „Vis dažniau linkstama atsiriboti, daryti nacionalinius vienašalius sprendimus, o todėl mažėja pasaulinė pabėgėlių apsauga“, – konstatuoja S. Angenendtas ir N. Biehler.
JT paktas – nelyginant stebuklinga Aladino lempa
Matyt, į šią Vokietijos Mokslo ir politikos fondo kritiką buvo atsižvelgta, nes dabartiniame pakto tekste ekonominiai migrantai praktiškai prilyginti politinio prieglobsčio ieškotojams bei karo pabėgėliams.
Nelyginant „stebuklingos Aladino lempos burtais, nelegalūs imigrantai virsta legaliais, turinčiais neribotą prieigą prie gerovės valstybės (socialinės valstybės) paramos. Pinigų trauka neišvengiamai padidins migrantų skaičių ir neigiamai atsilieps socialinės valstybės stabilumui“, – prognozuoja autoriai.
„2015 metų „Refugees Welcome“ formulę JT migracijos paktas įlieja į 32 puslapių dokumentą, dėl kurio pusantrų metų derėtasi, viešuomenei to beveik nepastebint, – rašo S. Austas ir H. Büchelis. – Pagal paktą iš principo kiekvienas žmogus pasaulyje yra potencialus migrantas (...). Tai – precedento neturinti neribotos imigracijos programa, kvietimas visiems.“
Tiesa, vyriausybė nuolat kartoja, jog paktas niekam neįpareigoja. Tačiau tai kertasi su vyriausybės dokumento „Bėgimas ir migracija“ įrašu: „Abu paktai yra teisiškai neprivalomi, bet politiškai įpareigojantys“. Įpareigojantys ir kitas valstybes. Vokietijos vyriausybė vaizduojasi, jog tos plačios teisės, kuriomis šalyje jau dabar naudojasi migrantai, turi tapti pasauline norma, tuomet sumažėsiąs spaudimas ir Vokietijai, – pastebi S. Austas ir H. Büchelis.
Gyventojų skaičiaus mažėjimą įveikti imigracija?
Be abejo, migracija – tarptautiniu mastu spręstina problema. Tad suprantama, kad jos ėmėsi Jungtinių Tautų organizacija. Tačiau kodėl migracija JT pakte pateikiama taip pozityviai – kaip gerovės ir inovacijų šaltinis?
Atsakymo paieškos atvedė autorius prie 2000 metais JTO Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Populiacijos skyriaus paskelbtos studijos „Pakeitimo migracija: sprendimas mažėjančioms ir senstančioms populiacijoms?“
Šia pakeitimo migracija (replacement migration) senstančių visuomenių demografinius „nuostolius“ siūloma kompensuoti migracija iš jaunas populiacijas turinčių šalių, – iš Šiaurės Afrikos, Užsachario, Arimųjų bei Vidurio Rytų, kur populiacijos auga vis didesniais tempais.
Papildant autorius, galima būtų priminti dar ir 2001 metų JT organizacijos pranešimą, kuriame apskaičiuojami įvairūs Europos demografinės raidos scenarijai bei siūlomi atitinkami pakeitimo migracijos mastai.
Šią grynai technokratinę demografinių problemų sprendimo idėją toliau plėtojo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
2017 m. gruodžio mėnesio dokumente „Migracija visų naudai“ jis mini milžinišką – 258 milijonų – aktualių migrantų skaičių.
Šie milijonai „turėtų rasti vietą kitose, tikriausiai visų pirma Europos šalyse“, – įsibaiminę spėja straipsnio autoriai.
Ir nepamiršta paminėti, kad A. Guterresas yra ne tik Portugalijos socialistų partijos narys, bet ir 1999-2002 metais buvo Socialistų Internacionalo prezidentas.
Priimančias visuomenes teks perauklėti
JT globalios migracijos pakte milijoniniai skaičiai nebeminimi, matyt, vengiant gąsdinančio poveikio, – spėja S. Austas ir H. Büchelis. (Tą, beje, suprato ir JTO Populiacijos skyriaus direktorius Josephas Chamie, 2000 metų „pakeitimo migracijos“ studiją palydėdamas žodžiais, kad ji Europoje veikiausiai sukels didžiulius debatus. „Tačiau jie (europiečiai – red.) turi suskasti rūpintis jau dabar. Juo ilgiau jie dels, tuo sunkiau bus spręsti problemą.“)
Valstybės ir jų piliečiai „turi pagrindo reikalauti, kad būtų saugomos sienos ir kad jie patys spręstų, kas turi teisę įžengti į jų suverenią teritoriją bei joje pasilikti“, – pripažįsta A. Guterresas minėtame 2017 m. gruodžio mėnesio dokumente. Tačiau ta teisė tuoj pat paaukojama humanitariniams tikslams, nes „migraciją apriboti siekianti politika“, A. Guterreso žodžiais, yra „kontraproduktyvi“ ir tik daro „migrantus labiau pažeidžiamus“, – komentuoja straipsnio autoriai.
Ši „dialektika“, pasak jų, tęsiama ir JT globalios migracijos pakte: „migrantų kilmės šalims tenka veikiau jau neapibrėžti lūkesčiai, o migrantų tikslo šalims – konkretūs reikalavimai bei įpareigojimai“.
Be to, „visiškai ignoruojami priimančių šalių visuomenių struktūriniai pokyčiai, galimi kultūriniai bei religiniai konfliktai, skirtinga lyčių santykių bei šeimos struktūros samprata, žemas migrantų išsilavinimas bei nepakankama profesinė kvalifikacija, didžiulis krūvis socialinei sistemai bei neigiama įtaka vidaus saugumui“, – vardija S. Austas ir H. Büchelis.
Nelieka nieko kito, kaip tik perauklėti priimančias visuomenes, pasitelkus medijas. To siekia 17-tas susitarimo punktas, įpareigojantis priimančias valstybes „pašalinti visas diskriminacijos formas ir skatinti pagrįstais faktais paremtą viešąjį diskursą migracijos suvokimui formuoti“.
Kaip pakto autoriai tai konkrečiai įsivaizduoja, vardinama toliau: „atkreipiant medijų atstovų dėmesį ir apšviečiant juos migracijos klausimais“, „investuojant į etinius informavimo standartus“ ir „nutraukiant viešąjį finasavimą ar materialią paramą medijoms, sistematiškai skleidžiančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas migrantų diskriminacijos formas“. Vadinasi, siekiama įtakoti medijas, – nedviprasmiška straipsnio išvada.
Migrantų kilmės šalys spręs savo problemas, eksportuodamos gyventojus
„JT globalios migracijos pakte visiškai nutylima, kokie be galo skirtingi yra emigracijos, tranzito ir imigracijos šalių interesai. Susitarime toną duoda emigracijos šalių, pirmiausia Afrikos poreikiai“, – kritikuoja straipsnio autoriai.
Apeitos pakte ir esminės migraciją skatinančios priežastys: sparčiai augantis gyventojų skaičius daugelyje besivystančių ir kylančios ekonomikos šalių, korumpuotų režimų vykdomas gyventojų apiplėšinėjimas, kovos dėl valdžios, iš vidaus bei iš išorės sukeliami pilietiniai karai.
„Paktas yra kvietimas migrantų kilmės šalims spręsti jų vidines problemas, kaip antai nedarbą, būsto stygių, žmogaus teises, populiacijos augimą, korupciją, valiutos stygių ir kt., eksportuojant dalį gyventojų. Jis yra kvietimas gyventojams, leistis į tolimą kelionę – tad ir raginimas kontrabandininkams bei prekiautojams žmonėmis toliau plėtoti savo verslo modelį“, – kritikuoja S. Austas ir H. Büchelis.
„Nėra abejonių, pakto braižas – nesunkiai atpažįstamas: tai galingos pabėgėlių bei migrantų organizacijos iš Briuselio ir Ženevos, migrantų kilmės šalių vyriausybės ir diplomatai profesionalai, kuriems vidinis jų šalių saugumas ne itin rūpi“, – apibendrina jie.
Nežiūrint plačios kritikos medijose, ketvirtadienį Bundestage vykusiame vardiniame balsavime iš 666 parlamentarų už JT migracijos paktą pasisakė 372, prieš – 141, susilaikė 153. Užsienio reikalų ministras Heiko Maasas dar kartą pabrėžė, kad pakto pasekmės Vokietijai būsiančios nežymios. Netgi priešingai, Vokietijai palengvės, nes daugelis kitų šalių bus pirverstos pakelti savo elgesio su migrantais bei pabėgėliais standartus.