Šiuo metu Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje statoma daugiau nei 3,5 tūkst. užtvankų. Viena tokių hidroelektrinių pradėta statyti Kambodžoje Sesano upėje. Auganti užtvanka ypač baugina vietinius žmones, nes upė – jų pragyvenimo ir maisto šaltinis.

Vis dėlto, kadangi šis projektas rūpi Kambodžos valdžiai, beveik 5 tūkst. prie upės gyvenančių žmonių turės palikti savo namus. Be to, šalies vadovybė nekreipia dėmesio į mokslininkų įspėjimus, kad užtvanka atneštų žalos ne tik Kambodžai, bet ir visam didžiausios Pietryčių Azijos upės Mekongo regionui, mat visiškai užblokuotų du didžiausius intakus – Sesaną ir Srepoką.

Kambodžos gyventojai užtvankų nenori

Keliaujant po Kambodžą, stebina upių gausa. Per šalį teką didžiausia Pietryčių Azijos upė Mekongas, įvairūs šaltiniai teigia, kad upės regione slypi didžiausi pasaulio gėlavandenių žuvų ištekliai. Į Mekongą Kambodžoje suteka šimtai didesnių ar mažesnių upių, o į šias – dar tūkstančiai mažesnių upelių.

Vadinamajame 3S upių regione šiaurės rytų Kambodžoje per keletą provincijų vingiuoja trys kiek didesnės nei Nemunas upės – Saikongas, Sesanas ir Srepokas. Jos laikomos vienais svarbiausių Mekongo intakų.

Prie Sesano upės esantis Srekoro kaimas apytuštis – dabar pats ryžių derliaus nuėmimo įkarštis. Maždaug už dešimties kilometrų nuo gyvenvietės, kur Sesanas susilieja su Srepoko upe, statoma Kambodžos vyriausybės inicijuota galinga hidroelektrinė.

„Nenoriu užtvankos, noriu, kad statybos būtų nutrauktos, tačiau nežinau, kaip kovoti su valdžia. Jei užtvanka bus pabaigta, laukčiau, kol bus užtvindytas mūsų kaimas, ir mirčiau kartu su čia palaidotais protėviais“, – sako Thon Pam.

Jos šešių asmenų šeima verčiasi ryžių ir manijokų auginimu. Jos namai, kaip įprasta Kambodžoje, pastatyti ant beveik dviejų metrų polių. Tai apsaugo net tik nuo potvynių, bet ir nuo įvairių gyvių. Lao etninei mažumai priklausant moteris, kaip ir didžioji dalis Srekoro kaimo gyventojų ir jų protėvių, užaugo šalia Sesano upės.

Gresia maisto išteklių krizė

Upė – pragyvenimo ir maisto šaltinis. Thon Pam šeima ir dar beveik 5 tūkst. prie upės gyvenančių žmonių turės palikti savo namus, kurie bus paversti užtvankos rezervuaru. Kaip teigia mokslininkai, užtvanka atneštų žalos ne tik Kambodžai, bet ir visam didžiausios Pietryčių Azijos upės Mekongo regionui, mat visiškai užblokuotų du didžiausius intakus – Sesaną ir Srepoką.

Mekongo regiono gyventojai didžiausią dalį gyvūninės kilmės maisto gauna būtent iš žuvų. Prognozuojama, kad vienas žuvingiausių pasaulyje Mekongo baseinų dėl užtvankos, statomos Sesano upėje, neteks beveik 10 proc. žuvų išteklių, visiškas išnykimas gresia 50 žuvų rūšių. Ekspertai teigia, kad žmonėms prasimaitinti gali tapti daug sudėtingiau.

„Jau dabar matome gresiančią maisto išteklių krizę, todėl visos vyriausybės turėtų susirūpinti dėl šios užtvankos ir kreiptis į Kambodžos vyriausybę, kad projektas būtų nutrauktas“, – teigia tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „International Rivers“ Pietryčių Azijos programos vadovė Ame Trandem.

Pasak jos, Sesano upės užtvanka turės rimtų pasekmių visoms Mekongo upės valstybėms, ypač Laosui, Kambodžai, Tailandui bei Vietnamui ir jo didžiulėms ryžių plantacijoms Mekongo deltoje.

„Mokslininkai įrodė, kad užtvanka sustabdys nuosėdų tėkmę. Žinome, kad 6–7 proc. Mekongo nuosėdų įstrigs. Tai turės neigiamos įtakos žemės ūkiui regione, nes su nuosėdomis keliauja ir daug organinių medžiagų, natūraliai patręšiančių žemę. Tai paveiks ryžių plantacijas tiek Kambodžoje, tiek Mekongo deltoje Vietname“, – pabrėžia A. Trandem.

Aplinkosaugos organizacijos atstovės teigimu, svarbu prisiminti, kad pasekmės gali būti labai skaudžios, todėl tai tikrai nėra vien Kambodžos vyriausybės reikalas – tai problema, kurią būtina spręsti tarptautiniu mastu: „Išvados, kad tūkstančiai žmonių praras pagrindinį maisto šaltinį įspėja ir apie galimus konfliktus. Taip pat žinome, kad be galo brangu ir sudėtinga kompensuoti maisto šaltinių praradimą. Kambodža nepajėgi kurti naujų maisto šaltinių žemdirbystės srityje ir apsaugoti vandens šaltinių.“

Daugelis šių pasekmių numatomos ateityje, tačiau dėl daugiau nei prieš metus pradėtų užtvankos statybų imta nelegaliai kirsti miškus – miškai valomi daug didesniu, nei yra būsimosios užtvankos teritorija, spinduliu. Taip pat paplito brakonieriavimas. Kaip teigia A. Trandem, dėl šios problemos jau seniai kreiptasi į Miškininkystės ministeriją, tačiau jokio atsakymo negauta.

Žmonės apie hidroelektrines nė nebuvo girdėję

3S upių apsuptame Banlungo mieste sutiktas nevyriausybinės organizacijos „3s Rivers Protection Network“ vadovas Meachas Meanas dažnai vadinamas upių karaliumi. Iš Tampun čiabuvių genties kilęs vyras, užsienyje pabaigęs aplinkosaugos mokslus, jau daugiau nei 10 metų stengiasi įrodyti, kad dažniausiai užtvankos žaloja žmonių gyvenimą ir gamtą, todėl kovoja prieš hidroelektrinių statybas.

„Kartais žmonės nebetiki, kad galime padėti sustabdyti statybas. Jie mano, kad projekto, kurį pradėjo valdžią, nutraukti neįmanoma. Aš pats dar turiu vilties, tačiau tai labai sudėtinga. Mums pavyko sustabdyti poros užtvankų statybas. Vienos Vietnamo kompanijos užtvankos statybos buvo sustabdytos, nes mes daug kovojome. Kitai užtvankai buvo pasipriešinta padedant Japonijos organizacijai“, – sako M. Meanas.

3S upių regiono gyventojai jau žino, kaip užtvanka gali pakeisti jų gyvenimą. Prieš 20 metų Vietname ant Sesano upės ištakų pradėta galinga „Yali Fall“ hidroelektrinė jau sukėlė ir tebekelia daug problemų. Po kelerių metų statybų netikėtai sutrūko laikinasis užtvankos rezervuaras, todėl upė staigiai patvino.

M. Meanas pasakoja, kad potvynis užklupo naktį, niekas apie tai neperspėjo. Bendruomenės, gyvenančios palei Sesano upę, nesuprato, kas vyksta, nes žmonės apie hidroelektrines nė nebuvo girdėję. „Tik tada mes sužinojome, kad Vietname pastatyta užtvanka, – prisimena organizacijos „3s Rivers Protection Network“ vadovas. – Per vieną valandą palei upę esančius kaimus užliejo vanduo.“

Bendruomenės, kalba M. Meanas, neturėjo jokios patirties, kaip tvarkytis susidūrus su tokiu potvyniu, negalėjo pasiruošti maisto atsargų ar apsaugoti ryžių laukų. Taigi visos valtys, maisto atsargos, gyvuliai buvo nuplauti. O kai vanduo pasitraukė, dar daugiau problemų atnešė pakrikusios sanitarinės sąlygos: „Geriamojo vandens šaltiniai buvo užteršti. Žmonės vėliau mirė nuo viduriavimo. Nebuvo užtektinai ligoninių. Tik po šio įvykio Kambodža pradėjo galvoti, kas yra užtvankos ir kaip jos keičia bendruomenių gyvenimą.“

Potvynis gąsdina taip pat, kaip plėšrūnai

„3s Rivers Protection Network“ vadovas pasakoja, kad vien šiuo įvykiu nelaimės nesibaigė. Be to, po „Yalli Fall“ Vietnamo teritorijoje užtvankos ant Sesano upės buvo pastatytos dar keturios hidroelektrinės. Žmonės nuolatos patiria nuostolių dėl nenuspėjamo vandens lygio svyravimo, žuvų sumažėjo penktadaliu, daugelis rūšių išnyko. M. Meanas sako, kad dabar žmonės, supratę, jog vanduo staigiai kyla, išsigąsta ne mažiau, nei pamatę kobrą ar tigrą.

„Vandens lygis dabar pasikeičia kelis kartus per parą. Jis gali pakilti nuo 80 iki 120 centimetrų, kartais – dar daugiau, pavyzdžiui, 2–3 metrus. Vanduo pakyla labai greitai ir taip pat greitai nuslūgsta. Gyventojai negali pasiruošti tokiems staigiems pokyčiams, apsaugoti savo turto ir upėje esančių valčių. Dėl to kai kurie kaimai buvo priversti palikti savo gimtąsias vietas ir apsigyventi aukštumose“, – kalba M. Meanas.

Anot jo, kartais, ypač sausuoju metų periodu, upė gali taip nusekti, kad neįmanoma naudoti valčių. Nors Sesano upė labai plati, tačiau kartais ji tokia sekli, kad į kitą kranto pusę gali nuvažiuoti motociklu ar pereiti pėsčiomis – nebereikia keltų ar valčių. Tai gali tęstis dvi tris savaites ir, kitaip nei anksčiau, įvykti keturis penkis kartus per metus.

„Sesano, Srepoko, Saikongo upės anksčiau buvo akmenuotos. Tačiau dabar akmenys užnešti smėliu, – pastebi M. Meanas. – Anksčiau kai kuriose vietose gylys siekė 20 metrų, o dabar giliausiose vietose tėra keli metrai, kai kurios vietos visiškai užneštos smėliu. Tai dar viena priežastis, kodėl mažėja žuvų.“

Dėl gimtųjų kaimų čiabuviai pasiruošę mirti

Sor Kom, gyvenanti šalia Sesano, taip pat Srekoro kaime, sako, kad Vietnamo hidroelektrinė jau dabar neatpažįstamai pakeitė upę, pagauti žuvies vis sunkiau, todėl dar viena užtvanka viską pražudytų.

Team Krongo kaime kokoso palmių šešėlyje slepiasi 90 namų. Nors Kaimas yra daugiau nei už 60 kilometrų nuo statomos Žemutinio Sesano užtvankos, čia gyvenantys Lun genties čiabuviai taip pat ruošiasi galimoms pasekmėms.

Kaimo lyderis Tai Lungas pasakoja, kad jų bendruomenė dabar labiausiai susirūpinusi, kaip apginti savo žemes, kurias grobsto kompanijos, užsiimančios kaučiuko auginimu. Team Krongo gyventojai, ne kartą rengę protestus prieš kompanijas, mano, kad prieš užtvankos statybas turėtų susivienyti visi Sesano upės kaimai.

„Mes mokomės prisitaikyti, planuojame statyti apsauginį barjerą, taip pat norime užmegzti ryšius su kitais kaimais, kad susivienytume prieš užtvankos statybas. Mes išsigandę, tačiau pasiruošę viskam, net mirčiai. Esame apsupti pavojų“, – sako Tai Lungas.

Kambodžos valdžia kol kas dar tik planuoja, kur būtų perkelti daugiau nei 5 tūkst. gyventojų, kurių namai būtų užtvindyti. Srekoro kaimo gyventojai teigia, kad persikelti jie negali, nes netektų visko, kas jiems gyvenime svarbiausia, pavyzdžiui, šventų vietų, kuriose palaidoti protėviai: „Nenorime persikelti. Dvi šeimos išsikėlė į naująją vietą, nes bijojo užtvankos, tačiau visi šeimos nariai persikėlę mirė – dvasios susargdino žmones. Šiame kaime esame saugūs ir laimingi, čia labai derlinga žemė ir protėvių dvasios mus saugo.“

Visi Srekoro kaimo gyventojai, kaip ir kelių kitų kaimų gyventojai palei Sesano upę, savo pirštų atspaudais pasirašė peticiją prieš užtvanką. Prieš daugiau nei mėnesį ji buvo išsiųsta Kambodžos vyriausybei, kaimyninėms šalims, taip pat – užtvanką statančiai kompanijai „Hydrolancang“.

Projekto reikia tik Kambodžos valdžiai

A. Trandem sako, kad žmonės, kurie turės persikelti į kitą vietovę, daugiausia priklauso etninėms mažumoms ir čiabuvių gentims. Be to, jie aiškiai parodė, kad nenori užtvankos. Taigi, pabrėžia „International Rivers“ atstovė, jie būtų iškeldinami prievarta, o tai pažeidžia tarptautines žmonių teises į informuotą laisvą sutikimą ir pasirinkimą.

„Taip pat dabar etninės mažumos ir čiabuviai turi teisę į konsultaciją ir pasirinkimą, ar jie nori, kad projektas būtų vykdomas. Tačiau jiems ši teisė niekada nebuvo suteikta. Visi žmonės, gyvenantis prie upės, turi teisę į pragyvenimo šaltinį ir maistą, o dėl užtvankos visos šios teisės būtų pažeistos“, – teigia A. Trandem.

Jos žodžiais, Japonijos, JAV, Suomijos, Australijos ir Europos Komisijos atstovai tiesiogiai ragino Kambodžos vyriausybę prašyti nepriklausomų tyrimų dėl galimų užtvankos pasekmių aplinkai ir visuomenėms ir teigė, kad ir kitos regiono šalys, tokios kaip Laosas, Tailandas, Vietnamas, turėtų teisę spręsti, ar tęsti statybas, ar ne. Kambodžos vyriausybė niekada į šiuos prašymus neatsakė.

„3s Rivers Protection Network“ vadovas M. Meanas teigia, kad labai sunku kovoti prieš užtvanką, kurią inicijavo valdžią, o tai reiškia, kad projektą pasirašė beveik 20 metų šalį valdantis premjeras Hun Senas.

„Dabar pagrindinis iššūkis – kaip derėtis ir užmegzti kontaktą su valdžia. Stengiamės kalbėti su ja tiesiogiai, ne kartą jau susitikome su Nacionaline Asamblėja, ne kartą kreipėmės į Kambodžos premjerą, siuntėme informaciją ne vienai užsienio valstybei. Dabar renkame dokumentus ieškiniui prieš užtvanką, kreipsimės į nacionalinį teismą, taip pat ieškome pagalbos, kaip kreiptis į tarptautinį teismą“, – vardija M. Meanas.

Sustabdyti užtvanką kol kas ne per vėlu, kompanija dar neužblokavo upės tėkmės, taigi įmanoma išvengti visų pasekmių, kurias atneštų Žemutinio Sesano antrosios užtvankos projektas. Žemutinio Sesano Užtvanką planuojama pabaigti 2017 m. Ar bus nukirsta dešinioji Mekongo upės ranka, dar nėra aišku.