Šią savaitę per Rusijos televiziją parodytos ugningos pokalbių laidos metu Rusijos atletai, svarstantys galimybę dalyvauti žiemos olimpiadoje po neutralia vėliava, buvo palyginti su karo laikų kolaborantais ir išdavikais. Ne kartą buvo minėtas ir Antrasis pasaulinis karas.
„Pamėginkite jiems pasakyti, kad vėliava nėra svarbu“, – vienas prokremliškas žurnalistas parašė socialiniame tinkle „Twitter“, pridėjęs nutrauką, kurioje užfiksuoti 1945 metais virš Reichstago sovietinę vėliavą keliantys Raudonosios armijos kariai.
Draudimas Rusijai dalyvauti Pjongčango olimpinėse žaidynėse bei iš Rusijos atletų dėl vartoto dopingo atimami Sočio olimpiadoje iškovoti medaliai siutina rusus. Tačiau stebina tai, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakcija yra šiol buvo gana rami, o tai leidžia daryti išvadą, kad atskiriems atletams, kurie norės vykti į Pietų Korėją ir varžytis po neutralia vėliava, bus leista tai daryti.
Tačiau apskritai Rusijoje olimpinis draudimas sukėlė didesnį įniršį nei politinės sankcijos ar diplomatų išsiuntimai.
Olimpiada džiugina kiekvieną šalį, tačiau Rusijoje jos laukiama su ypatingu jauduliu. Sočio olimpines žaidynes 2014 metais V. Putinas laikė svarbiu jo prezidentavimą apibrėžiančiu momentu. 2007 metais, kai buvo balsuojama dėl to, kur bus rengiama olimpiada, V. Putinas nuskrido į TOK posėdį Gvatemaloje ir asmeniškai ragino delegatus palaikyti Rusiją. Tuomet jis pirmą kartą viešai prakalbo angliškai.
„Tai ne tik Rusijos sporto pasiekimų pripažinimas, tačiau neabejotinai yra mūsų šalies įvertinimas“, – po balsavimo sakė V. Putinas. Olimpinės žaidynės būtų ženklas pasauliui, kad Rusija atsigavo po Sovietų Sąjungos žlugimo sukelto skausmo ir kančių.
Kai Rusijos oligarchai buvo spaudžiami prisidėti prie naujos žiemos sostinės parengimo olimpiadai, tapo akivaizdu, kad su Rusijos sportu ne viskas gerai.
2010 metais Rusijos olimpinė komanda Vankuverio olimpiadoje pasirodė labai prastai ir laimėjo vos tris aukso medalius. Siekdamas išvengti gėdos namuose, tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kaip teigiama, liepė iš esmės pertvarkyti sistemą.
Kaip teigia apie Rusijos valstybinę dopingo programą papasakojęs Grigorijus Rodčenkovas, buvo duota užduotis laimėti Sočio olimpiadą bet kokia kaina, net jei tai reikštų ir sisteminį sukčiavimą. Štai kaip mes atsidūrėme ten, kur esame dabar.
Iš dalies Rusijos apsėdimas olimpiniais medaliais yra dar sovietinės pasiekimų ir rekordų manijos palikimas. Tačiau egzistuoja ir kita priežastis: šiuolaikinė rusų karta kol kas turėjo mažai progų dėl ko nors džiūgauti, nes po Sovietų Sąjungos žlugimo rusai susidūrė su socialinėmis, ekonominėmis ir egzistencinėmis problemomis.
Savo prezidentavimo metu V. Putinas siekia vėl paskatinti tą didžiavimosi Rusija jausmą ir bet koks „laiminčios tautos“ jausmas yra labai svarbus šalyje, kur pastaraisiais metais žmonės vargiai turėjo dėl ko džiūgauti. Todėl ta laimėjimo idėja tapo labai svarbi.
Pirmiausia, V. Putinas naujojo Rusijos nacionalinio pasididžiavimo pagrindu pasirinko sovietinę pergalę Antrajame pasauliniame kare. Todėl ta karinė retorika, kalbant apie TOK draudimą, nebuvo atsitiktinė. Ta pergalė kare iš esmės persmelkė visas rusų gyvenimo sritis ir pamažu nuo karo veteranų prisiminimo virto naujos ir pergalingos Rusijos projekcija.
2014 metų Sočio olimpiada turėjo būti šiuolaikinis 1945 metų ekvivalentas. Tai turėjo būti nauja data, kuri džiugintų rusus ir skleistų tą patriotinę idėją, kuri vienytų šalį. Juk, kaip ten bebūtų, 2014-ieji buvo tikrai svarbūs metai, tačiau labiau dėl aneksuoto Krymo ir karo Rytų Ukrainoje, o ne dėl olimpinių žaidynių.
Rusijai buvo įvestos sankcijos dėl jos veiksmų Ukrainoje. O dabar šalis susiduria su dopingo programos per Sočio olimpiadą pasekmėmis. Abiem atvejais daugelis rusų mano, kad su jų šalimi elgiamasi nesąžiningai.
Rusų teisininkas Valerijus Fedorejevas, šiais metais dalyvavęs UNESCO vertinant Rusijos antidopingo procedūras, sakė, kad priima TOK verdiktą, tačiau nori, kad būtų paviešinta daugiau įrodymų, o ne tik remiamasi G. Rodčenkovo parodymais. „Rusai turi tokią patarlę: „Nepagautas – ne vagis“. Manau, kad daugelis rusų taip mano: jeigu esi kaltas, tai turi būti įrodyta be jokių abejonių“, – sakė jis.
Žinoma, kuo daugiau visuomenė sužinos apie Rusijos schemą, kaip išvengti dopingo kontrolės, tuo geriau. Tačiau šiuo metu ginčytina, ar rimti įrodymai ką nors pakeis. Juk galiausiai tik 5 proc. rusų tiki, kad Maskva ar Rusijos remiami separatistai yra atsakingi už „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos 2014 metais, nepaisant visų turimų įrodymų.
Viena iš pergalės Antrajame pasauliniame kare susiejimo su pseudoreliginiu naratyvu pasekmė yra ta, kad tapo daug paprasčiau perkelti karo metų įvykius į šiuolaikinę Rusiją.
Užuot iš 2008-2016 metais sporto ministru buvusio Vitalijaus Mutko ir kitų pareigūnų reikalavę paaiškinimo, kaip šalis įsivėlė į visą šią košę, daugelis rusų mano, kad jų šalis vėl herojiškai priešinasi siaubingam išoriniam agresoriui, ir nesvarbu, ar kalbame apie Rytų Ukrainos kovos laukus, ar slidinėjimo trasas Sočyje.