Šeštadienio rytą matytos trys atskiros kolonos: viena – netoli pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko, o kitos dvi – prie Snižnės miesto, 80 kilometrų į rytus. Daugiausia matyta sunkvežimių, kai kurie jų veža didesnio ir mažesnio kalibro artilerijos pabūklus; buvo ir mažiausiai vienas šarvuotis.
Ukrainos pareigūnai tvirtina esantys įsitikinę, kad maištininkų pajėgos yra gavusios žymios ginklų ir karių siuntos iš Rusijos; Maskva tai neigia.
Nors rugsėjį sutarta dėl paliaubų, susirėmimų tarp Ukrainos ir separatistų pajėgų kyla nuolat, įnirtingiausi mūšiai vyksta prie Donecko oro uosto.
Rusija siunčia į Ukrainos teritoriją dešimtis tankų, kaltina Kijevas
Ukraina penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši įvedė dešimtis tankų ir kitokios sunkiosios ginkluotės į maištininkų kontroliuojama regioną, taip pat nurodė, jog penki vyriausybės pajėgų kariai žuvo per susirėmimus su prorusiškais serparatistais.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad mažiausiai 32 tankai, 16 haubicų ir 30 sunkvežimių, vežančių kovotojus ir šaudmenis, įvažiavo į šalies rytinį regioną, kirtę sieną su Rusija. Pasak jo, į sukilėlių kontroliuojamą teritoriją iš Rusijos taip pat sunkvežimiais buvo įvežti trys radiolokacijos kompleksai.
A.Lysenka nepateikė jokių konkrečių įrodymų, taip pat kol kas nežinoma, kaip jo institucija gavo šią informaciją, nes dalis Ukrainos rytinės sienos su Rusija nuo rugpjūčio yra kontroliuojama separatistų.
Kijevas ir Vakarų šalys nuolat kaltina Maskvą prorusiško maišto kurstymu rytų Ukrainoje ir karių bei ginklų siuntimu į šį regioną. Rusija tuos kaltinimus neigia.
Rusijos gynybos ministerija A.Lysenkos pareiškimo kol kas nekomentavo, bet anksčiau penktadienį atmetė Vakarų šalių kaltinimus, kad Maskva vėl telkia pajėgas prie abiejų šalių sienos.
NATO taip pat kol kas negalėjo patvirtinti Ukrainos pranešimo.
„Žinome apie pranešimus, jog Rusijos kariai ir tankai kerta Ukrainos ir Rusijos sieną, ir tiriame tuos pranešimus“, – sakė vienas NATO karinis pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.
„Jeigu šis įvažiavimas į Ukrainą bus patvirtintas, tai būtų dar vienas Rusijos agresijos ir tiesioginio vaidmens destabilizuojant Ukrainą įrodymas“, – pridūrė jis.
Pasak pareigūno, Aljansas pastaruoju metu stebėjo „Rusijos pajėgų ir įrangos pagausėjimą prie Ukrainos rytinės sienos“.
Pekine viešintys JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį susitiko Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) konferencijos kuluaruose. Numatoma, kad jie aptars padėtį rytų Ukrainoje.
Paklaustas, ar Rusija tebelaiko paliaubų sutartį legitimia, S.Lavrovas sakė, kad Ukrainos sukilėliai ir vyriausybė turi galutinai nustatyti paliaubų liniją ir kad šis procesas tęsiamas.
S.Lavrovas atsisakė pakomentuoti, kai buvo paklaustas, ar Rusija siunčia tankus ir karius į Ukrainą.
Ukrainoje per susirėmimus su separatistais nukautas vienas vyriausybės karys
Ukrainoje per praėjusią parą mūšiuose su prorusiškais separatistais nukautas vienas vyriausybės pajėgų karys, sužeista 15, pranešė Ukrainos kariškiai, kai susirėmimais vis pažeidžiamos paliaubos.
Vieną desantininką nušovė snaiperis Donecko tarptautinio oro uosto griuvėsiuose, kur Ukrainos pajėgos yra beveik visiškai apsuptos maištininkų, sakoma kariškių pranešime.
Kiti 15 karių buvo sužeisti per vyriausybės pajėgų pozicijų bombardavimą konflikto zonoje, nurodoma pranešime.
Mirtina kova nerimsta pramoniniuose rytuose, nesilaikant paliaubų susitarimo, kuris sustabdė didesnius puolamuosius veiksmus, bet nepaveikė apšaudymo iš artilerijos į strateginius objektus palei fronto liniją.
Nuo balandį kilusio konflikto pradžios žuvo daugiau kaip 4 tūkstančiai žmonių, nurodo Jungtinės Tautos.
S. Lavrovas: Rusija sveikintų JAV tarpininkavimą sprendžiant Ukrainos krizę
Šis S.Lavrovo pareiškimas, išsakytas po jo susitikimo Pekine su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, atskleidė iš pažiūros švelnesnę Rusijos poziciją, artėjant prezidento Vladimiro Putino aukšto lygio susitikimams su pasaulio lyderiais Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) konferencijoje Pekine ir ateinančią savaitę Australijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.
„Dėl suprantamų priežasčių nesutampa mūsų ir JAV pozicijos dėl to, kas vyksta Ukrainoje ir kodėl tai vyksta. Tačiau, kad ir kaip būtų, jeigu Vašingtonas suinteresuotas prisidėti prie padėties taikinimo, sąlygų dialogui kūrimo tarp Kijevo ir (prorusiškų separatistų) pasipriešinimo, LLR (Luhansko liaudies respublikos) ir DLR (Donecko liaudies respublikos) lyderių, manau, kad tai būtų žingsnis teisinga kryptimi“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kurio komentarus rodė valstybinė televizija.
Jungtinės Valstijos turėtų atkalbėti „karštas galvas“ Kijevo vyriausybėje nuo ketinimų atnaujinti didelio masto ginkluotą konfliktą su separatistais, pridūrė S.Lavrovas.
Kijevas penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši įvedė dar dešimtis tankų ir daugiau kovotojų per abiejų šalių sieną į pagalbą separatistams rytų Ukrainoje, kur per kautynes nuo balandžio žuvo jau daugiau kaip 4 000 žmonių.
JAV Valstybės departamento atstovė Jen Psaki pareiškė neturinti nepriklausomos informacijos apie tą įsibrovimą.
Paklaustas, ar turi kokios nors informacijos apie numanomą karinę koloną, S.Lavrovas atsakė: „Jeigu jos neturi Psaki, aš irgi neturiu.“
Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai smarkiai pašlijo dėl Ukrainos krizės, kai Maskva kovą aneksavo Krymo pusiasalį.
V.Putinas praėjusį mėnesį kaltino JAV prezidentą Baracką Obamą kišimusi į Rusijos vidaus reikalus, sakydamas, kad karą Ukrainoje kursto Vašingtono demonstruojamas palaikymas ukrainiečių „pasiutusiam nacionalizmui“.
J.Kerry trečiadienį perspėjo Rusiją, kad spaudimas sankcijų pavidalu bus padidintas, jeigu Maskva nevykdys savo įsipareigojimų pagal rugsėjį Minske pasirašytą paliaubų susitarimą su Ukrainos separatistais ir Kijevu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį atrodė iš dalies atsiribojanti nuo savo ankstesnių pareiškimų, sakydama, kad „gerbia“ separatistų praėjusį savaitgalį surengtus savo vadovybės rinkimus, turinčius legitimizuoti jų kontrolę separatistų užimtoje teritorijoje, tačiau netvirtindama, kad juos oficialiai pripažįsta.
S.Lavrovas anksčiau sakė, kad Maskva pripažins tų rinkimų rezultatus.