Galimas daiktas, kad jei ne pandemija, apgailėtinos šių darbo migrantų gyvenimo sąlygos ir toliau nelabai kam būtų rūpėjusios.
Apie rytų europiečių, daugiausia rumunų, bulgarų, lenkų, išnaudojimą Vokietijos skerdyklose, apie netoleruotinas jų gyvenimo sąlygas diskutuojama jau ne pirmi metai.
Iškilus į viešumą naujam skandalui, atsakingi politikai žadėdavo padėtį keisti, siųsdavo į įmones kontrolierius, o 2017 metais netgi buvo priimtas įstatymas viltingu pavadinimu „Įstatymas mėsos pramonės darbuotojų teisėms užtikrinti“.
Tačiau po trumpo sujudimo ir vėl ilgam įsigalėdavo „nematymo kultūra“, kaip šiomis dienomis priekaištavo Vokietijos profsąjungų asociacija (DGB).
Skerdyklose dirbančių rytų europiečių problemos nejaudino ir vietos gyventojų, tūlas dar ciniškai pakomentuodavo, esą niekas jų neverčia važiuoti į Vokietiją, kad užsidirbtų čia daugiau nei tėvynėje.
Virusologai ramina vartotojus: per mėsą koronavirusu neužsikrečiama
Dabar, įsisukus koronavirusui, požiūris keičiasi. Rytų europiečių darbo sąlygos netiesiogiai, per infekcijų COVID-19 statistiką, atsiliepia ir vietinių žmonių gyvenimui, mat vyriausybė gegužės pradžioje nustatė naujų užsikrėtimų koronavirusu ribą, nuo kurios karantiną leista švelninti: ne daugiau nei 50 naujų infekcijų šimtui tūkstančių gyventojų mieste ar rajone per savaitę. Peržengus šią ribą, rajonui ar miestui teks grįžti prie ankstesnių suvaržymų.
Ir štai, lyg tyčia, nuo gegužės antros savaitės skelbiama apie vis naujus koronaviruso židinius mėsos pramonės koncernuose Šiaurės Reino Vestfalijoje, Bavarijoje, Šlėzvige Holšteine, o praėjusį sekmadienį – ir Žemutinėje Saksonijoje. Įvairiose mėsos įmonėse nustatyta po šimtą ar net kelis šimtus COVID-19 užsikrėtusių darbininkų iš Rytų Europos.
Tiesa, didžioji dalis užsikrėtusiųjų nejautė jokių simptomų, o kiti jautė tik menkus, tačiau reikalo tai nekeičia: miestai ir rajonai priversti vėl griežtinti karantino suvaržymus.
Mėsos pramonės koncernų darbuotojus imta masiškai testuoti, o virusologai skubėjo raminti vartotojus, kad per mėsą koronavirusu neužsikrečiama.
„Daugelis žmonių čia dirba ties išsekimo riba“
Vokietijos skerdyklų ir mėsos (kiaulienos bei jautienos) išpjaustymo įmonėse dirba apie 70 000 darbuotojų, apie pusė jų – rytų europiečiai, įsidarbinę per subrangovines įmones bei rangos sutartis, – taip nurodo Maisto, gėrimų ir restoranų profsąjungų (NGG) atstovė spaudai Karin Vladimirow.
Darbas čia – „beprotiškai sunkus“: „visąlaik šalta, visąlaik drėgna, kenčia kaulai ir sąnariai“, – Vokietijos radijui aiškino Ūkininkų mėsos perdirbimo verslo sąjungos pirmininkė Andrea Fink-Keßler.
Šiomis dienomis šalies žiniasklaidoje daug pasakota apie sunkias mėsos pramonės įmonėse įsidarbinusių rytų europiečių darbo ir gyvenimo sąlygas. „Daugelis žmonių, pirmiausia bulgarų ir rumunų, čia dirba ties išsekimo riba“, – dienraščiui „Die Welt“ liudijo Tönnieso grupės koncerno skerdykloje dirbantis lenkas (pavardė redakcijai žinoma).
„Keliuosi dažniausiai trečią nakties, ketvirtą prasideda pamaina. Atidirbęs skerdykloje 11 valandų, apie trečią dienos grįžtu namo ir mirtinai nuvargęs krentu į lovą. Taip dirbu šešias dienas per savaitę, sekmadienis laisvas“, – pasakojo lenkas.
Miunsterio vyskupijos kunigas: „Jei man tektų taip gyventi, kasdien pasigerčiau“
Dauguma rytų europiečių grupėmis nuomojasi butus, neretai – apšiurusiuose pastatuose. Gyvena ir dideliuose bendrabučio tipo pastatuose, tarkime, buvusiose kareivinėse. Nuoma darbininkams išskaičiuojama iš jų atlyginimo – po 250 eurų ir daugiau už lovą, nors gyvenimo sąlygos dažnai būna apgailėtinos. Tarkime, Rytų Vestfalijos Giuterslo mieste 60–70 kvadratinių metrų bute susispaudę gyvena 10 darbininkų.
Be to, subrangovinės įmonės sukčiauja ir tada, kai reikia mokėti atlyginimą ar atostoginius pinigus. Rytų europiečiai tyli, nes bijo prarasti darbą.
Katalikų dvasininkas iš Miunsterio vyskupijos Peteris Kossenas, jau ne pirmi metai kovojantis už šių darbininkų teises, tokį darbdavių ir subrangovų elgesį drastiškai vadina vergove, prekyba žmonėmis. Nes, užuot už sunkų darbą gavę Vokietijoje nustatytą minimalų atlyginimą – veik 10 Eur už valandą, jie dažnai uždirba tik 4,50 Eur.
Pasak šio socialiai angažuoto kunigo, anksčiau tą darbą atlikdavo vietiniai ir už jį būdavo padoriai atlyginama. O šiandien mėsos pramonės įmonės „nuomojasi“ vyrus ir moteris, kuriuos „išnaudoja, apgaudinėja ir žemina“, – „vienkartinio naudojimo žmones, o ne bendrapiliečius“, – piktinasi P. Kossenas.
„Jei man tektų taip gyventi, kaip daugumai šių žmonių, kasdien pasigerčiau“, – sako kunigas. Neseniai jis parašė laišką Vokietijos darbo ministrui Hubertusui Heilui (SPD) ir Šiaurės Reino Vestfalijos darbo ministrui Karlui Josefui Laumannui (CDU), reikalaudamas koronaviruso krizės metu labiau pasirūpinti čia dirbančiais rytų europiečiais.
„Blogio šaknis, kurią reikia išrauti, – subrangovai“
Praėjusią savaitę šio skaudulio ėmėsi pati kanclerė Angela Merkel, prabilusi apie „bauginančias žinias“ iš mėsos pramonės. „Ypač nepatenkinamos yra apgyvendinimo sąlygos“, – sakė ji ir pažadėjo, kad vyriausybė netrukus įves naujas taisykles.
„Mes, kaip visuomenė, nebegalim toliau ramiai žiūrėti, kaip mūsuose išnaudojami žmonės iš Vidurio ir Rytų Europos“, – pereitą trečiadienį sakė federalinis darbo ministras H. Heilas. Anot jo, „atėjo metas šioje pramonės šakoje padaryti tvarką“.
„Blogio šaknis, kurią reikia išrauti, – subrangovai“, – sakė federalinis ministras. Skirtingiems darbams mėsos pramonės įmonėse atlikti sudaromos sutartys su vis kitais subrangovais, o šie sudaro sutartį dar su kitomis subrangovinėmis įmonėmis, iš dalies turinčiomis tik pašto dėžutę.
Taip galų gale randasi tikras subrangovinis brūzgynas, kuriame niekas nebesijaučia tiesiogiai atsakingas už darbuotojus.
Ši sub-subrangovų sistema leidžia darbininkus finansiškai išnaudoti. Didiesiems koncernams rūpi tik viena – kaip sumažinti produkcijos išlaidas. Oficialiai jie nėra atsakingi už apgailėtinas darbininkų iš Rytų Europos darbo ir gyvenimo sąlygas.
Kalti ir vartotojai, norintys pigios mėsos
Kritinių komentarų autoriai neužmiršo ir dar vieno kaltininko – pigią mėsą pamėgusio šalies vartotojo. Vokiečiai per metus suvartoja po 60 kg mėsos vienam asmeniui. Prekybos centruose dažnas ieško kuo pigesnės mėsos, mielai perka 600 gr kiaulienos pjausnio pakuotę už 3,99 euro.
Šią aplinkybę be užuolankų įvardijo Kelno vyskupas Ansgaras Puffas, atskleidęs visuomenės moralinį dviveidiškumą. Visi dabar piktinasi koronaviruso infekcijomis skerdyklose, tačiau „juk iš tikro dienos švieson tik iškilo tiesa, kurios nenorėjom matyti“: vakarėlis prie griliaus sode mums tik todėl taip mažai kainuoja, nes rytų europiečiai skerdyklose dirba tarsi vergai.
„Mes tiesiog per daug pamėgome pigią griliaus mėsą“, – į vartotojų sąžinę apeliavo vyskupas.
Žaliųjų partijos vienas iš lyderių Robertas Habeckas netgi pareikalavo skirti mėsai minimalią kainą, kaip būdą pažaboti masinės mėsos produkcijos kainų dempingą.
Tačiau netrukus jam paprieštaravo partijos „Kairė“ vadovas Dietmaras Bartschas – priminė, kad žmonės su plona pinigine tuomet nebegalėtų įpirkti mėsos.
„Nenoriu, kad dėl šnicelio atsirastų socialinis susiskaldymas“, – sakė jis.
Po vyriausybės sprendimo mėsos koncernai grasina palikti Vokietiją
Trečiadienį federalinė vyriausybė, kaip žadėjusi, priėmė pagrindinius profesinės sveikatos ir saugos programos punktus, pagal kuriuos numatoma, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. mėsos pramonės įmonėse bus leidžiama dirbti tik tos įmonės darbuotojams, o ne per subrangovines bendroves įdarbintiems asmenims.
Mėsos koncernai iškart aštriai sureagavo ir apkaltino darbo ministrą, kad šis pasidavė profsąjungų kurstymams. Visa mėsos pramonė buvo be pagrindo užpulta ir stigmatizuojama, – „Funke“ medijų grupei teigė Mėsos pramonės asociacijos generalinė vadybininkė Heike Harstick.
Apsieiti be rangos sutarčių mėsos pramonėje, pasak jos, neįmanoma: „Nes rankų darbui, kokio mėsos pramonėje yra daug, Vokietijos rinkoje darbininkų neberasit.“
H. Harstick mano, kad šie draudimai „privers didelę dalį mėsos gamybos perkelti į užsienį“.
Šiaurės Reino Vestfalijos darbo ministras K. J. Laumannas į tokius grasinimus žiūri ramiai. „Nemanau, kad dėl planuojamų darbo apsaugos priemonių įmonės persikeltų į užsienį“, – sakė CDU politikas ketvirtadienį. Skerdyklų yra ten, kur auginami gyvuliai.
Juk ir didžiausias Vokietijos kiaulių skerdyklų koncerno savininkas Clemensas Tönniesas viename interviu yra sakęs, jog darbininkai atvyksta pas kiaules, o ne atvirkščiai.