„Per 24 metus nuo tada, kai Rusija pasiskelbė esanti suvereni valstybė, ji taip ir nesugebėjo suvokti savęs kaip postimperinės šalies“, – teigia autorė.
Apžvalgininkės nuomone, V. Putinas Rusijos Federaciją regi kaip Rusijos imperijos įpėdinę.
M. Gessen taip pat primena, kad V. Putinas kritikavo Krymo perdavimą Ukrainai 1954 metais, bet „nepaminėjo to fakto, kad sovietinei Rusijos respublikai perduotos Ukrainos žemės šiandien taip ir liko Rusijos dalimi“.
Maža to, kovo 18 dieną per savo kalbą tiesiogine linija V. Putinas apkaltino bolševikus iš karto po 1917 metų neteisingai nustačius Ukrainos sienas. O dar po mėnesio V. Putinas priminė, kad įvairūs Ukrainos regionai kadaise priklausė Lenkijai, Austrijai – Vengrijai bei Čekoslovakijai.
„Štai ką jis norėjo pasakyti: sienas galima ir reikia koreguoti. Europa, pasidalykime kartu Ukrainą“, – mano M. Gessen.
Autorė įsitikinusi, kad tokios šalies kaip Ukraina V. Putinas nežino. Paraginęs ekstremistus Ukrainos rytuose atidėti referendumą, jis, autorės nuomone, paragino Europą derėtis dėl Ukrainos pasidalijimo.
„Jeigu Europa nepanorės dalyvauti dalybose, Rusija imsis veiksmų pati“, – rašo M. Gessen, pažymėdama, kad Rytų Ukrainos atskyrimo atveju laukia Padnestrės, Pietų Osetijos ar Krymo likimas.
„Rusija turi ištisą aneksavimo repertuarą“, – sako ji.
„Kas vyks po Ukrainos? Yra ir kitų šalių, kurios buvo užkariautos carų, o vėliau pamestos. Galų gale, kas sakė, kad Suomija turi teisę egzistuoti?“ – rašo M. Gessen.