„Nacionalinio saugumo klausimai, su kuriais šiuo metu susiduriame, tapo žymiai sudėtingesnis ir sunkesni“, – antradienį vykusiame partijos Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje pareiškė Kinijos vadovas, pranešė šalies naujienų agentūra „Xinhua“.
„Privalome nenukrypdami galvoti apie svarbiausius dalykus, apie blogiausius scenarijus ir būti pasirengę sunkiems išbandymams – smarkiems vėjams, didžiulėms bangoms ir netgi pavojingai, audringai jūrai“, – pridūrė jis.
Pastarieji griežti Xi Jinpingo nurodymai suskambo, Pekinui susiduriant su daugybe iššūkių – nuo ekonominių sunkumų iki, jo nuomone, vis priešiškesnės tarptautinės aplinkos.
Xi Jinpingas teigė, kad esant „sudėtingai ir rimtai“ situacijai, Kinija turi spartinti nacionalinio saugumo sistemos ir pajėgumų modernizavimą ir dėti pastangas, kad jie taptų veiksmingesni „realioje kovoje ir naudojant praktiškai“.
Jis taip pat paragino Kiniją sparčiau kurti nacionalinio saugumo rizikos stebėsenos ir išankstinio įspėjimo sistemą, stiprinti švietimą nacionalinio saugumo srityje bei gerinti duomenų ir dirbtinio intelekto saugumo valdymą.
Pasak ekspertų, nuo tada, kai atėjo į valdžią prieš dešimt metų, Xi Jinpingas pasistengė, kad nacionalinis saugumas taptų svarbiausia paradigma, kuri juntama visuose Kinijos valdymo aspektuose.
Jis išplėtė nacionalinio saugumo sąvoką, kad ši apimtų visas sritis – nuo politikos, ekonomikos, gynybos, kultūros ir ekologijos iki kibernetinės erdvės.
Vadovaujantis Xi Jinpingo „visapusiško nacionalinio saugumo“ koncepcija, Kinijoje buvo priimta daugybė įstatymų, skirtų apsisaugoti nuo numanomų grėsmių, taip pat ir kovos su terorizmu bei šnipinėjimu, kibernetinio saugumo, užsienio nevyriausybinių organizacijų saugumo, nacionalinės žvalgybos bei duomenų saugumo įstatymų.
Kaip rašo CNN, pastaruoju metu ir taip plataus masto kovos su šnipinėjimų įstatymų sfera dar prasiplėtė – nuo valstybinių paslapčių ir žvalgybos iki bet kokių „dokumentų, duomenų, medžiagų ar pan., kurie susiję su nacionaliniu saugumu ir interesais“.
Honkonge po didelio masto mieste vykusių protestų, reikalaujant demokratijos, Pekinas įvedė plačios apimties nacionalinio saugumo įstatymą, siekdamas užgniaužti kitokią nuomonę.
Susidaro įspūdis, kad Kinijoje saugumo klausimai užgožė ekonominio augimo svarbą, nes pastaruoju metu Kinijoje būta ne vieno reido prieš užsienio kompanijas – Amerikos konsultacinę kompaniją „Bain & Company“, tyrimų kompaniją „Mintz Group“ ir kt.
Šie reidai išgąsdino tarptautines įmones, nors šiuo metu Kinijos vyriausybė kaip tik mėgina pritraukti užsienio investuotojų ir taip atgaivinti ekonomiką, kurią paveikė trejus metus taikyti labai kovos su koronavirusu ribojimai.
Kovą kinų pareigūnai sulaikė Pekine tarptautinės farmacijos kompanijos „Astellas Pharma“ darbuotoją japoną, įtariamą šnipinėjimu – tai 17-as japonų tautybės asmuo, sulaikytas Kinijoje nuo 2014 m., kai buvo priimtas kovos su šnipinėjimu įstatymas.
Antradienį vykusiame susitikime Xi Jinpingas teigė, kad Kinija turi aktyviai formuoti „saugią išorinę aplinką“, siekiant efektyviau užtikrinti saugų šalies „atsivėrimą“, ir „skatinti glaudžią plėtros bei saugumo integraciją“.
