53 procentai 18–24 metų jaunuolių pareiškė, kad norėtų emigruoti iš Rusijos – tai didžiausias rodiklis, užfiksuotas per pastarąjį dešimtmetį, antradienį pranešė Maskvoje įsikūrusi nepriklausomų rinkos ir sociologinių tyrimų agentūra Jurijaus Levados centras.
Centro duomenimis, lyginant su gegužės mėnesį darytos panašios apklausos rezultatais, šis rodiklis išaugo 16 procentinių punktų.
Apklausa buvo vykdoma nuo rugsėjo 26 iki spalio 2 d., joje dalyvavo 1601 respondentas. Norą bėgti iš šalies pareiškė ir kitų amžiaus grupių atstovai: 25–39 m. amžiaus grupėje tokių respondentų buvo 30 proc., o 40–54 m. amžiaus grupėje tokį norą išsakė 19 proc. apklausos dalyvių. Palyginimui, gegužės mėnesį tokių respondentų buvo, atitinkamai, 23 proc. ir 14 proc. Paklaida neviršijo 3,4 proc. procentinio punkto.
Pasak J. Levados centro tyrėjo Stepano Gončarovo, nors išaugęs emigruoti norinčių gyventojų skaičius gali būti „laikina, emocionali“ reakcija į vasarą vykusius politinius protestus ir policijos susidorojimą su demonstrantais, vis dėlto jis atspindi ilgalaikę tendenciją, kai blogėjant ekonominėms ir politinėms sąlygoms, po truputį stiprėja gyventojų noras emigruoti iš šalies.
„Be to, jauni Rusijos gyventojai neatsilieka nuo globalinių tendencijų – šiuolaikiniai jaunuoliai geriau moka užsienio kalbas, yra mobilesni ir mažiau bijo keisti savo gyvenimą.“
Jaunimas aktyviai dalyvavo šią vasarą vykusiuose protestuose – didžiausiuose nuo 2011-2012 m. –, kurie kilo po to, kai vadovybė uždraudė opozicijos kandidatams dalyvauti rugsėjo mėn. vykusiuose rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą.
Protestus šiurkščiai tramdė riaušių policija, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, daug judėjimo lyderių pakliuvo į kalėjimą.
Rugsėjį į gatves išėjo daugiau nei 25 tūkst. žmonių, reikalaujančių išlaisvinti suimtus aktyvistus, visuomenei protestuojant prieš griežtus nuosprendžius keliems protestuotojams.
Iš pageidaujančiųjų emigruoti 45 proc. pareiškė, kad pagrindinė priežastis – noras užtikrinti geresnę ateitį savo vaikams, 40 proc. kaltino Rusijos ekonominę padėtį, o 33 proc. išsakė nepasitenkinimą šalies politine situacija.
Kito šį mėnesį paskelbto tyrimo rezultatai parodo, kad penkerius metus neaugant pajamoms, 59 proc. Rusijos gyventojų pareiškė norintys „ryžtingų ir visaapimančių pokyčių šalyje“. V. Putino, kuris prezidentu pirmą kartą tapo 2000 m., asmeninis reitingas pernai smuko – po to, kai jis prastūmė nepopuliarią pensijų reformą.
Nors pagal naujausių apklausų duomenis V. Putino populiarumas stabilizavosi, vis dėlto jis išlieka daug žemesnis nei 2014 m. – kai Rusijai užėmus Krymą Rusijos prezidento populiarumas buvo pasiekęs piką.
Kremlius ieško būdų pratęsti V. Putino valdymą, nes 2024 m. baigsis jo ketvirtoji kadencija, kuri pagal šiuo metu Rusijoje galiojančią konstituciją turėtų būti paskutinė.
J. Levados centro duomenimis, visų amžiaus kategorijų rusų, norinčių emigruoti, dalis nuo gegužės mėnesio išaugo 6 procentiniais punktais, iki 21 proc., ir artėja prie 2011 m. užfiksuoto rekordinio skaičiaus – 22 proc. 2011 m. iš šalies visam laikui išvykti norėjo 48 procentai 18–24 m. žmonių.
Vis dėlto tik mažiau nei 1 proc. apklaustųjų, dalyvavusių naujausioje apklausoje, pareiškė, kad šiuo metu tvarko emigravimo reikalus – šis rodiklis beveik nepasikeitė nuo 1992 m., nurodė J. Levados centras. Dar 1 proc. apklaustųjų pareiškė, kad tvirtai apsisprendė išvykti iš Rusijos.
