Žvilgsnį, pasak ministro, reikia kreipti į Minską bei Kremlių, o išorines ES sienas saugančias valstybes paremti, užuot jas „vienpusiškai kritikavus“. Vokietijos žinių televizijai n-tv krikščionių demokratų politikas išdėstė ir trijų žingsnių planą, kuris, jo manymu, galėtų sustabdyti migracijos srautą per Baltarusiją.
Brandenburgo migrantų priėmimo įstaiga Eizenhiutenštate (Eisenhüttenstadt) „plyšta per visas siūles“: buvusių kareivinių teritorijoje šurmuliuoja minia vyrų, kelios moterys ir šeimos. Kadangi pastatai jau seniai perpildyti, įstaigos viršininkas Olafas Jansenas kieme pastatė dešimt gyvenamųjų konteinerių ir 20 palapinių, – taip čia susidariusią padėtį aprašo „Berliner Zeitung“.
O migrantų srautui, plūstančiam į rytinę Vokietijos žemę Brandenburgą per Baltarusiją ir Lenkiją, galo nematyti.
„Birželį skaičiai dar buvo dviženkliai, per rugpjūtį atvyko apie 200, rugsėjį jų jau buvo 1200, o dabar kasdien į Brandenburgą atvyksta nuo 100 iki 150 pabėgėlių“, – skaičius vardino žemės vidaus reikalų ministras M. Stübgenas. „Manome, kad šį mėnesį turėsim kokius 4000 žmonių, o ateinančiais mėnesiais jų galimai sulauksime dar daugiau“, – spėjo įstaigos viršininkas O. Jansenas.
Kadangi daugiau nei 80 proc. Vokietijos sieną kertančių migrantų atsiduria Brandenburge, o likusi dalis tenka Saksonijai ir Meklemburgui-Pomeranijai, ministras jau ėmėsi priemonių palengvinti savo federalinės žemės naštą: šalies vidaus reikalų ministerija pažadėjo suorganizuoti skubų dalies migrantų perkėlimą į kitas federalines žemes.
Tad spaudimas Brandenburgui netrukus turėtų sumažėti. „Tačiau tai, ką mes čia darome, yra tik simptomų gydymas“, „tai nėra konflikto sprendimas“, – pabrėžė M. Stübgenas.
Problema yra Baltarusija, o sprendimas – Kremliuje
Ministro žodžiais, „problemos sukėlėjas sėdi Minske, Baltarusijoje, o jo vardas Lukašenka“. „Čia mes susiduriame su klastingai organizuota ir dirbtinai sukurta pabėgėlių banga. Šis diktatorius bando šantažuoti Europos Sąjungą pabėgėliais kaip ginklu“, – sakė jis. Todėl, ministro įsitikinimu, būtina daug daugiau nuveikti diplomatijos keliu.
Jis pats sakėsi jau kreipęsis į federalinį užsienio reikalų ministrą Heiko Maasą (SPD), ragindamas jį prisidėti prie problemos sprendimo. O ir Europos Komisijai jis priekaištavo dėl neveiklumo: „Šiuo metu nelabai pastebiu, kad Europos Komisija imtųsi kokių nors priemonių. Praėjusią savaitę ES Komisija laikėsi nuomonės, esą, ji sėkmingai sustabdė skrydžius į Baltarusiją o pabėgėlių skaičius mažėja. Tačiau yra priešingai. Manęs nepasiekė ir informacija, kad šiuo klausimu būtų kas nors daroma Federalinėje užsienio reikalų ministerijoje“.
„ES ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai turėtų savęs paklausti, kiek dar laiko jie ruošiasi stebėti tai, kas vyksta. Tikiuosi, kad Lukašenkos prekyba žmonėmis baigsis. Tai tarptautinės diplomatijos klausimas“, – nepasitenkinimo neslėpė M. Stübgenas.
Jį kalbinusiam n-tv žurnalistui priminus, kad priemonių jau imtasi ir kad, tarkime, skrydžiai iš Irako į Baltarusiją jau sustabdyti, ministras pastebėjo, kad esama daug įvairių oro linijų: „Kiek žinau, užsakomieji skrydžiai tęsiasi, ir ne ne tik iš Irako, Lukašenkos režimas šiuos skrydžius netgi plečia.“
Tai, pasak jo, rodo ir Vokietiją pasiekusių migrantų tautybė: „Iš pradžių 90 procentų migrantų sudarė vyrai, išimtinai iš Irako. Didžioji migrantų dalis ir toliau tebėra vyrai, tačiau dabar papildomai atvyksta migrantų iš Jemeno ir Kamerūno. Be to, turime informacijos, kad pakeliui pas mus jau yra ir pabėgėliai iš kitų šalių“.
Tris žingsnius pasiūlė, ketvirtą nutylėjo
M. Stübgenas sakėsi Vokietijos užsienio reikalų ministrui pateiksiąs „kelis reikalavimus, kuriuos būtina nedelsiant įgyvendinti“:
„Pirmas punktas: turėtume labai greitai uždrausti visoje ES leistis oro transporto bendrovių, kurios yra susijusios su prekyba žmonėmis, lėktuvams. Kokios tai oro linijos – žinome. Tai neabejotinai turėtų atgrasantį poveikį.“
„Antras punktas: turime labai spėriai sukurti Lenkijai taip vadinamą perkėlimo mechanizmą“, – o tai reiškia, kad į Lenkiją atvykstančius pabėgėlius ir jų prieglobsčio procedūras perims kitos ES šalys. Tai būtina padaryti, jei nenorime „palikti kaimynės Lenkijos šioje sudėtingoje situacijoje vienos.“
„Trečiasis mano reikalavimas yra nedelsiant pradėti didžiulę diplomatinę iniciatyvą. Akivaizdu, kad raktas į diplomatinį sprendimą guli Maskvoje, Kremliuje.“
Ketvirto punkto, kuris tikrai padėtų problemą spręsti – sugriežtinti be galo liberalią ir dosnią pačios Vokietijos migracijos politiką – ministras nepaminėjo. Nors ir pripažino, kad visi veržiasi būtent į Vokietiją.
Paklaustas, ar migrantai, Vokietiją pasiekę per Lenkiją, neturėtų būti grąžinami į Lenkiją, nes juk prieglobsčio prašytis jie privalo toje šalyje, per kurią atvyko į ES, M. Stübgenas pripažino: „Teoriškai – taip, Dublino III reglamentas tai ir numato. Tačiau yra taip, kaip 2015 m. Vengrijoje: migrantai visiškai nesuinteresuoti registruotis Lenkijoje. Jų tikslas – Vokietija.“
Būtina labiau remti pasienio valstybes – jos saugo ir Vokietiją
Žinoma, Vokietija galėtų imti pavyzdį iš kaimyninės Danijos, kurios socialdemokratinė vyriausybė sėkmingai „išjungė migracijos magnetą“, gerokai sugriežtinusi migracijos politiką ir apkarpiusi socialines išmokas atvykėliams. Tačiau, kaip matyti, Vokietija ir toliau nori šviesti savo humaniškumu, arba, kaip 2015 m. rugsėjį sakė kanclerė Angela Merkel, pasauliui „rodyti draugišką veidą“.
Vokietijos radijas bei televizija taip pat linkę su moralinio pranašumo gaidele informuoti apie Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos pastangas pasienyje įrengti „solidžius, aukštus barjerus“ ar juoba „neteisėtai apgręžiamus“ migrantus. Štai ir dabar žinių televizijos n-tv norėjo sužinoti, kaip į visa tai žiūri ministras.
„Ginti išorinę ES sieną yra ES šalių pareiga – beje, tuo būdu jie gina ir Vokietiją, nes mes išorinės sienos neturim, – žurnalistui priminė M. Stübgenas. – Todėl manau, kad tai, ką jie daro, yra teisinga. Taip pat džiaugiuosi ir tuo, kad bent Lietuva ir Latvija šiuo klausimu gauna finansinę paramą iš ES.“
Skeptiškai ministras vertina ir pačių migrantų, „Amnesty International“ bei kitų organizacijų pranešimus apie „neteisėtus migrantų sulaikymus“ bei apgręžimus pasienyje.
„Žinau apie tokius pranešimus iš medijų ir tam tiktų organizacijų, tačiau negaliu įvertinti, kiek jie patikimi, – sakė jis. – Tai klausimai, kuriuos reikia užduoti kur kitur. Bet aš žinau, kad Lenkijos pasieniečiai, remiami kariuomenės, bando apsaugoti savo išorės sieną. Ir aš perspėju nekritikuoti Lenkijos vienašališkai. Problema yra Baltarusijoje, o sprendimas yra Maskvoje. Ten reikėtų kažką daryti“, – pakartotinai pabrėžė jis.
Kaip pranešė Vokietijos žinių agentūra dpa, Vokietijos užsienio reikalų ministras H. Maasas visas šias problemas žada aptarti su savo kolegomis ES užsienio reikalų ministrų susitikime šį pirmadienį.
Maasas pavadino Lukašenką „valstybinio žmonių kontrabandos tinklo vadeiva“
Vokietijos užsienio reikalų ministras H. Maasas pasisakė už ES sankcijas oro bendrovėms, kurios padeda Baltarusijai neteisėtai gabenti pabėgėlius į Europą.
Jis pirmadienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge reikalavo „padarinių“ tokioms oro kompanijoms. Baltarusijos diktatorių A. Lukašenką H. Maasas pavadino „valstybinio žmonių kontrabandos tinklo vadeiva“.
„Mes Europoje susiduriame su faktu, kad A. Lukašenka naudoja pabėgėlius kaip instrumentą, kad darytų spaudimą Europos valstybėms, – kalbėjo H. Maasas. – A. Lukašenka yra ne kas kitas, kaip valstybinio žmonių kontrabandos tinklo vadeiva“.
ES kaltina A. Lukašenką tyčia gabenant pabėgėlius iš Artimųjų Rytų per Lietuvą, Latviją ir Lenkiją į ES ir taip keršijant už Europos sankcijas Minskui.
Tačiau, anot H. Maaso, yra ir „oro bendrovių, kurios dar ir uždirba, gabendamos pabėgėlius į Vokietiją ar kitas Europos šalis“. Todėl sankcijos esą šiuo atveju yra tinkamas dalykas.
ES jau gegužę uždraudė baltarusių oro kompanijoms naudotis Europos oro erdve. Tačiau oro bendrovės Europos Sąjungoje, anot žiniasklaidos, valstybinei Baltarusijos kompanijai „Airline Belavia“ skiria orlaivius lizingu ar teikia techninę pagalbą.
Viena didžiausių platformų tokių lėktuvų lizingavimui yra Airija.
Airių užsienio reikalų ministras Simonas Coveney Liuksemburge pareiškė, kad naujos sankcijos neturėtų būti nukreiptos prieš galiojančias oro bendrovių sutartis su „Belarus“.
Tačiau ES esą galėtų baudžiamąsias priemones taikyti „būsimam orlaivių „Belavia“ bendrovei lizingavimui“. Pabėgėlių gabenimą per Baltarusiją S. Coveney bet kokiu atveju pavadino „visiškai nepriimtinu“.
