Vokietijos žurnalas „Spiegel“ rašo, kad penkto sankcijų Baltarusijai paketo sudėtis paaiškės ateinančios savaitės pabaigoje. Šaltinis teigia, kad ribojimai palies ne vien skrydžių bendrovę „Belavia“ ir kelionių bendroves, siejamas su nelegalia migracija.
Sankcijų sąraše atsidūrė ir stambių bendrovių: Baltarusijos ekonomikai pirmiausia pakenks tai, kad sąraše yra stambių verslų, tokių kaip trąšų gamintojas „Grodno-Azot“, kurį Aliaksandras Lukašenka vadina strateginiu. Remiantis Europos Sąjungos duomenimis, bendrovė atsakinga už nemenką dalį režimo pajamų.
Taip pat sąraše minima ir naftos bei cheminių produktų gamintoja „Belorusneft“.
Skelbiama, kad sankcijos bus taikomos ne tik dėl migrantų krizės, bet ir dėl vidaus politinės padėties Baltarusijoje.
Anot dokumento, su kuriuo susipažino „Spiegel“, Europos Sąjunga už migrantų gabenimą prie išorinės ES sienos sankcijas nori įvesti Baltarusijos oro linijų bendrovei „Belavia“ ir keliems oficialiems asmenims. Į šį sąrašą, pasak „Spiegel“, taip pat pateks Sirijos bei Turkijos bendrovės.
Sąraše minimi Baltarusijos pareigūnai, taip pat Sirijos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Cham Airlines“ ir Turkijos bendrovė „VIP Grub“, padedanti susitvarkyti pasų bei vizų gavimo procedūras.
Būtent tokį dokumentą ES Tarybai atsiuntė Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Spiegel“ duomenimis, Baltarusijos bendrovė „Belavia“ kaltinama tuo, jog dalyvavo skraidinant į Baltarusiją migrantus iš kelių Artimųjų Rytų šalių – pirmiausia iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų bei Turkijos. Remiantis ES išvadomis, „Belavia“ „prisidėjo prie A. Lukašenkos režimo veiklos, padėdama neteisėtai kirsti išorines ES sienas“, rašo Vokietijos leidinys.
Tuo pat metu „Spiegel“ patvirtino, kad Vokietija paprašė išbraukti „Belavia“ iš sankcijų sąrašo. Taip buvo padaryta viliantis, kad bus įvykdyti susitarimai su Baltarusijos valdžia, pažadėjusia nutraukti migrantų gabenimą prie Baltarusijos ir ES sienos.
Tačiau Europos pareigūnai paliko įmonę sankcijų sąraše. Dabar „Belavia“ kaltinama dar ir tuo, kad jos vadovybė reikalavo iš savo darbuotojų, jog jie neprotestuotų prieš rinkimų rezultatų klastojimą ir masinius areštus 2020 metais.
„Belavia“ „gauna naudos iš A. Lukašenkos režimo ir jį palaiko“, – rašoma ES dokumente.
Kartu pažymima, kad A. Lukašenka jau susitarė su Vladimiru Putinu atidaryti naujus „Belavia“ maršrutus. Baltijos šalių diplomatai, pasak vokiečių žurnalistų, jau įspėjo, kad nauji reisai bus vykdomi jau ne iš Artimųjų Rytų, o iš Maskvos, nes „niekas Europos Sąjungoje neišdrįs taikyti sankcijų Rusijos oro linijų bendrovėms“.
EK siūlo naują instrumentą kovai su migrantų naudojimu politiniais tikslais
Antradienį skelbta, kad Europos Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, turintį padėti efektyviau kovoti su manipuliavimu į Europą plūstančių nelegalių migrantų srautais siekiant politinių tikslų.
„Siekdama užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų tinkamų priemonių kovoti su manipuliavimu žmonėmis politiniais tikslais, Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, pagal kurį ES galėtų imtis tikslinių priemonių prieš bet kokios rūšies transporto (sausumos, oro, vidaus vandenų ir jūrų) srities vežėjus, kurie dalyvauja vykdant arba sudaro sąlygas vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą į ES arba pagalbą organizuojant tokias keliones“, – sakoma antradienį paskelbtame EK pranešime spaudai.
„Priemonės būtų taikomos vadovaujantis proporcingumo principu ir nustatomos atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį“, – sakoma pranešime.
Tai bus naujas mechanizmas ES priemonių rinkinyje, skirtas nuo tokių hibridinių atakų nukentėjusioms valstybėms narėms remti. Jo priemones turėtų papildyti ir kitų formų parama, visų pirma humanitarinė pagalba.
Dokumente nurodoma, kad „tai galėtų būti veiklos ES rinkoje apribojimas, licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymas, teisės pasipildyti degalų atsargas ar atlikti techninę priežiūrą ES teritorijoje panaikinimas ir draudimas vykti tranzitu arba skristi per ES oro erdvę, taip pat draudimas techniniais tikslais sustoti arba įplaukti į ES uostus“.
Transporto eurokomisarė Adina-Ioana Valean spaudos konferencijoje Briuselyje sakė, kad šio mechanizmo nereiktų painioti su neseniai priimtu ES užsienio reikalų ministrų sprendimu išplėsti Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų, kuriems gali būti taikomos sankcijos, sąrašą.
Pasak jos, siūlomas mechanizmas būtų naudojamas „per būsimas krizes“, nebūtinai susijusias su Baltarusija.
Briuselis kaltina Minską, kad jis politiniais tikslais naudojasi nelegalia migracija ir organizavo migrantų krizę prie ES sienų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Mėginimai destabilizuoti ES manipuliuojant žmonėmis neišdegs. ES yra vieninga ir kartu imasi įvairių veiksmų padėčiai prie ES išorės sienos su Baltarusija spręsti. Šiandien pateikėme naują pasiūlymą, leisiantį į juodąjį sąrašą įtraukti vežėjus, dalyvaujančius vykdant neteisėtą žmonių gabenimą į ES arba prekybą organizuojant tokias keliones, apie kurį pranešiau prieš dvi savaites. Niekada nesitaikstysime su žmonių išnaudojimu politiniais tikslais.“
Humanitarinės pagalbos stiprinimas
Europos Sąjunga skyrė 700 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos pažeidžiamiems Baltarusijoje – pasienyje ir šalies viduje – įstrigusiems pabėgėliams ir migrantams; 200 tūkst. eurų iš šios sumos bus nedelsiant skirta Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) kaip bendras ES įnašas į jos valdomą Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondą. Iš šio ES finansavimo IFRC ir jos nacionalinio lygmens dalyvei, Baltarusijos Raudonajam Kryžiui, teikiama labai reikalinga pagalba, įskaitant maistą, higienos priemones, antklodes ir pirmosios pagalbos rinkinius. Dar 500 tūkst. eurų skiriama papildomai humanitarinei pagalbai, kurią vietoje teiks ES organizacijos partnerės.
Europos Komisija nurodė esanti pasirengusi teikti ir tolesnį humanitarinį finansavimą, atsižvelgdama į aiškiai nustatytus humanitarinius poreikius, su sąlyga, kad humanitarinės pagalbos organizacijoms partnerėms Baltarusijoje bus suteikta daugiau galimybių veikti. ES humanitarinė pagalba grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.
Parama sienų ir migracijos valdymui
Nuo krizės pradžios ES teikė reikalingiausią paramą sienų valdymui Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje: teikė skubų finansavimą, siuntė ekspertus ir pagal Civilinės saugos mechanizmą organizavo Europos šalių pagalbą natūra. Po vidaus reikalų eurokomisarės Ylvos Johansson vizito Lietuvoje Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto suteikė 36,7 mln. eurų sumą, skirtą prieglobsčio procedūrų įgyvendinimui ir priėmimo sąlygų, įskaitant skirtų pažeidžiamiems asmenis, gerinti.
Europos Komisija koordinavo 19 valstybių narių ir Norvegijos pagalbą, kurią sudaro palapinės, lovos, šildymo sistemos, elektros generatoriai, patalynė, maistas ir kita pagalba natūra. Nuo liepos minimose trijose valstybėse narėse dirba ir ES vidaus reikalų agentūrų darbuotojai; Lietuvai ir Latvijai išsiųsta įrangos.
Europos Komisija nuolat palaiko dialogą su Latvija, Lietuva ir Lenkija dėl finansinių ir operatyvinių poreikių ir sienų valdymui ketina skirti dar 200 mln. eurų.
Europos Komisija, FRONTEX ir Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) bendradarbiauja su Lietuva stiprinant grąžinimo pajėgumus: keičiasi gairėmis, geriausios praktikos pavyzdžiais, trečiosiose šalyse vykdo informavimo kampanijas readmisijos klausimais. Lenkija taip pat paprašė FRONTEX paramos vykdant grąžinimą.
Be to, Europos Komisija skirs iki 3,5 mln. eurų, iš kurių bus remiamas savanoriškas grįžimas iš Baltarusijos į kilmės šalis. Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras padeda vykdyti nusikalstamų veikų tyrimus ir palengvina keitimąsi informacija. Visapusiškai įgyvendinus ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą 2021–2025 metams bus veiksmingiau reaguojama į manipuliavimą žmonėmis politiniais tikslais ir užtikrinta, kad tokiais atvejais ES išorės sienos būtų gerai valdomos.
Europos Komisija taip pat rengia pasiūlymą dėl laikinųjų priemonių prieglobsčio ir grąžinimo srityje. Jis parengtas atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą Komisijai pasiūlyti reikalingus ES teisinės sistemos pakeitimus ir konkrečias priemones, kad laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų būtų užtikrintas skubus ir tinkamas atsakas. Jis priimtas ir atsižvelgiant į nukentėjusių valstybių narių prašymą numatyti galimybę taikyti laikinas priemones, kurios leistų veiksmingai reaguoti į kritinę migracijos padėtį prie ES išorės sienų.
