Kalbėdamas JT aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – sudaryti naują ambicingą susitarimą dėl klimato kaitos, J. Bidenas savo dalyvavimą ir pažadus pavadino įrodymu, kad „Amerika grįžo“ po jo pirmtako Donaldo Trumpo savarankiško požiūrio.
„Kinija bando prisiimti pasaulio lyderės vaidmenį – ir neatvyksta čionai!“ – prieš išskrisdamas iš Glazgo žurnalistams sakė J. Bidenas.
„Tai be galo svarbus klausimas, o ji pasitraukė. Kaip galima taip elgtis ir pretenduoti į kokią nors lyderystę?“ – sakė J. Bidenas. Jis pridūrė, kad taip pat pasielgė ir Rusija.
„Atvirai kalbant, buvo didelė klaida, kad Kinija nepasirodė. Likęs pasaulis žvelgė į Kiniją ir klausė: „Kokią vertę ji kuria?“ – pridūrė jis.
Xi Jinpingas, kuris vadovauja šaliai – didžiausiai pasaulyje teršėjai anglies dioksidu, kuris sukelia klimato kaitą, nebuvo išvažiavęs iš Kinijos nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020 metų pradžioje.
Dar kandžiau J. Bidenas atsiliepė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris keliauja ir birželio mėnesį susitiko su JAV prezidentu Ženevoje. Rusija yra penkta didžiausia teršėja pasaulyje po Kinijos, JAV, ES ir Indijos.
„Jo tundra dega – tiesiogine prasme, tundra dega. Jis turi rimtų klimato problemų, o noro ką nors daryti – nulis“, – sakė jis.
J. Bidenas suaktyvino JAV veiksmus klimato srityje ir pažadėjo iki 2050 metų visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, taip smarkiai pakeisdamas klimato kaitos skeptiko D. Trumpo poziciją, nors vis dar susiduria su kliūtimis šalies viduje.
Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V. Putinas Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 Glazge negalės pasisakyti vaizdo ryšio priemonėmis, nes tokia galimybė techniškai nenumatyta.
„Prezidentas nesakys kalbos, nes Glazge nenumatyta galimybė dalyvauti vaizdo konferencijos būdu. Visgi klimato kaitos viršūnių susitikime Glazge įvyks konferencija miškininkystės ir žemėnaudos klausimais, ir prezidentas jau įrašė vaizdo pranešimą, skirtą konferencijos dalyviams“, – pirmadienį žurnalistams pranešė D. Peskovas.
Taip pat jis pažymėjo, kad viršūnių susitikimo Glazge temos daugeliu atžvilgių „sutaps“ su Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu praeitą savaitgalį jau aptartomis problemomis.
„Todėl dalyvaudamas G20 susitikime prezidentas jau turėjo galimybę pasisakyti ir ją realizavo, pakankamai detaliai išdėstydamas Rusijos požiūrį“, – pareiškė D. Peskovas.
Pasaulio lyderiai antradienį milijardų JAV dolerių vertės iniciatyvą iki 2030 metų sustabdyti mūsų planetos miškų nykimą, nors aplinkosaugos aktyvistų grupės skeptiškai vertina šį užmojį ir sako, kad planetos „žaliesiems plaučiams“ gelbėti reikalingi skubesni veiksmai.
Jungtinės Karalystės vyriausybė, Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP26 organizatorė, nurodė, kad naujajai miškų apsaugos iniciatyvai bus skirta beveik 20 mlrd. dolerių (apie 17,2 mlrd. eurų) valstybinių ir privačių lėšų. Palaikymą šiam projektui išreiškė daugiau kaip 100 lyderių, kurių šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus Kongo baseino drėgnuosius miškus.
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad susitarimas stabdyti miškų nykimą yra itin svarbus stengiantis, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, kaip numato 2015 metų Paryžiaus sutarties ambicingiausias uždavinys.
„Klimato kaita ir biologinė įvairovė yra dvi tos pačios monetos pusės, – antradienį sakė B. Johnsonas. – Negalime užkirsti kelio niokojamam buveinių ir rūšių nykimui nesuvaldę klimato kaitos, ir negalime suvaldyti klimato kaitos nesaugodami savo gamtinės aplinkos ir negerbdami autochtonų teisių.“
„Taigi, saugoti mūsų miškus – ne vien teisingas būdas veikti, siekiant suvaldyti klimato, kaitas, bet ir teisingas kursas į labiau klestinčią ateitį mums visiems“, – pridūrė premjeras.
Prie iniciatyvos prisidėjo Brazilija ir Rusija, anksčiau sulaukusios kritikos dėl spartėjančio savo miškų naikinimo. Šį planą taip pat parėmė Jungtinės Valstijos, Kinija, Australija ir Prancūzija.
Susitarimas dėl miškų yra pirmasis iš dviejų antradienį laukiamų svarbių pranešimų Glazge. Vyriausybės taip pat turėtų paskelbti apie tarptautinį susitarimą per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti metano, vienų iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), išlakas.
Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad prie šios iniciatyvos prisidės 90 šalių, įskaitant „pusę iš daugiausiai metano išmetančiųjų 30-uko“.
