Kaip pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA, prezidentas Hassanas Rouhani, praėjusią savaitę sulaukęs viešos Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei kritikos, referendumo idėją iškėlė šeštadienį vakare susitikime su didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių redaktoriais.
H. Rouhani sakė, jog dar 2004 metais, kai buvo Irano aukšto rango derybininkas branduoliniu klausimu, siūlė A. Khamenei surengti referendumą.
Tąsyk A. Khamenei pritarė tokiai idėjai. Nors plebiscitas tada nebuvo organizuotas, toks balsavimas „bet kada galėtų būti sprendinys“, sakė prezidentas.
Referendumas gali tapti politine priedanga Irano vyriausybei, jei ši nuspręstų didinti urano sodrinimo lygį, pažeisdama 2015 metų tarptautinį susitarimą su didžiosiomis pasaulio valstybėmis.
Praėjusiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Amerika traukiasi iš šio susitarimo, suvaržiusio Irano branduolinę veiklą. Mainais šiitiškai respublikai buvo atšauktos jai taikytos sankcijos.
D. Trumpas savo sprendimą motyvavo tuo, kad šis susitarimas neužkerta kelio Iranui pasigaminti branduolinių ginklų ar remti Artimuosiuose Rytuose veikiančias kovotojų grupuotes, kurios, anot Vašingtono, destabilizuoja regioną. Susitarimas esą taip pat nesprendžia Irano raketų, galinčių pasiekti JAV bazes regione ir Izraelį, problemos.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai išaugo, Jungtinėms Valstijoms „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52.
JAV, Vidurio Rytuose jau turinčios 600 karių, taip pat planuoja pasiųsti į regioną dar 900 kariškių.
H. Rouhani komentarai taip pat gali būti suprasti kaip prezidento atsakas į neįprastą viešą aukščiausiojo lyderio ajatolos A. Khamenei kritiką jo atžvilgiu.
A. Khamenei praėjusią savaitę pareiškė, kad H. Rouhani ir užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, laikomi palyginti nuosaikių pažiūrų politikais teokratiniame Irane, nevykdo jo nurodymų dėl branduolinio susitarimo.
Anot ajatolos, susitarime esama „daugybės neaiškumų ir struktūrinių trūkumų“, dėl kurių gali nukentėti Iranas.
Kiek anksčiau praėjusią savaitę Iranas paskelbė, kad keturiskart padidino urano sodrinimo pajėgumus. Visgi šalies pareigūnai pažymėjo, kad uranas bus sodrinamas tik iki 3,67 proc., kaip leidžia 2015-ųjų tarptautinis susitarimas. Toks prisodrinimo lygis yra daug mažesnis negu branduoliniuose ginkluose naudojamos medžiagos.
M. J. Zarifas sekmadienį lankosi Irako sostinėje, kur susitiks derybų su šalies pareigūnais. Šeštadienį Irako parlamento pirmininkas ir svarbus Teherano sąjungininkas Mohamadas Halbousi pareiškė, kad Bagdadas pasirengęs imtis tarpininko tarp JAV ir Irano vaidmens, jei to bus paprašyta.