"Primygtinai patariame, kad šis karo laivas negrįžtų į savo buvusią bazę Persijos įlankoje", - brigados generolo Ataollah Salehi žodžius citavo kelios naujienų agentūros, įskaitant valstybinę IRNA.
"Mes neketiname kartoti savo perspėjimo", - pridūrė jis.
Šis perspėjimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Irano jūrų pajėgos baigė dešimt dienų trukusias pratybas prie Persijos įlankos vartų, kur išbandė tris priešlaivines raketas.
A.Salehi savo pareiškime turėjo omenyje JAV lėktuvnešį "John C. Stennis", kuris yra vienas iš didžiausių Amerikos karo laivų.
Šis lėktuvnešis praeitą savaitę išplaukė per Ormūzo sąsiaurį į Omano įlanką, taip pat per zoną, kurioje vyko Irano jūrų pajėgų manevrai.
JAV gynybos departamentas pareiškė, kad šis išplaukimas buvo "eilinis".
Jungtinės Valstijos visada laiko bent vieną lėktuvnešį Persijos įlankoje arba netoli jos, o šie laivai keičiami kas kelios savaitės arba mėnesiai. JAV 5-ojo karo laivyno bazė veikia Persijos įlankos valstybėje Bahreine.
Iranas neturi strateginių raketų gamybos technologijų, teigia Rusijos gynybos ministerija
Iranas neturi strateginių raketų gamybos technologijų, pareiškė Rusijos gynybos ministerijos strateginės paskirties raketinės kariuomenės oficialusis atstovas.
Pasak pulkininko Vadimo Kovalio, "Iranas neturi vidutinio ir tolimojo nuotolio tarpžemyninių balistinių raketų, parengtų nedelsiant panaudoti, kūrimo technologijų, ir tokių raketų jis negreitai turės".
"Iranas šiuo metu neturi realių technologijų ir pramonės potencialo kurti ir gaminti tarpžemynines balistines raketas, neturi net jų bandomojo varianto", - sakė V.Kovalis, komentuodamas pastarųjų dienų Irano raketų paleidimą.
Pasak jo, net darant prielaidą, jog tolimoje perspektyvoje visavertės vidutinio ir tolimojo nuotolio raketų sistemos Irane bus sukurtos, neteisinga bus manyti, kad jos realiai stovės kovinėje sargyboje ir bus parengtos tučtuojau panaudoti.
Anksčiau Strateginės paskirties raketinės kariuomenės vadas generolas leitenantas Sergejus Karakajevas pareiškė žurnalistams, kad plečiantis branduolinių raketų turinčių valstybių ratui, gali kilti karinių konfliktų su nenuspėjamais padariniais, taip pat ir Rusijos Federacijai.
Jis pažymėjo, kad jeigu Iranas įgis branduolinį ginklą ir priemonių jam gabenti tarpžemyniniu nuotoliu, tai bus labai pavojinga.
"Nors tiesioginė Irano grėsmė Rusijos saugumui mažai tikėtina, bet jeigu atsiras naujų branduolinių valstybių, branduolinio ginklo panaudojimo ir galimo jo naudojimo karuose su įprastiniais ginklais "slenkstis" pažemės", - sakė S.Karakajevas.
Pasak jo, "susidaro prielaidos regioniniams konfliktams netoli Rusijos sienų tarp šalių, jau turinčių branduolinį ginklą, ir valstybių, stovinčių ant jo sukūrimo slenksčio - tarp Irano ir Izraelio, Indijos ir Pakistano, Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos ir kitų".
"Tad Rusija gali atsidurti kitų šalių turimo branduolinio ginklo naudojimo netoli jos sienų aplinkoje, o tai gali sukelti realų šalies įtraukimo į įvairaus intensyvumo ir masto karinius konfliktus pavojų", - sakė S.Karakajevas.
Drauge jis konstatavo, kad visos branduolinės valstybės, ir oficialiai pripažintos (JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija), taip pat ir de jure nepripažintos (Izraelis, Indija, Pakistanas), "tebesilaiko kurso ilgam laikyti branduolinę ginkluotę".
"Ir nors yra branduolinio ginklo platinimą stabdančių veiksnių, "branduolinio klubo" plėtimosi tendencija išlieka", - sakė S.Karakajevas.