Valstybinė naujienų agentūra IRNA nurodė, kad lėktuve buvo 168 keleiviai ir devyni įgulos nariai.
„Akivaizdu, kad nėra įmanoma, jog keleiviai yra gyvi“, – pusiau oficialiai naujienų agentūrai ISNA tvirtino Irano Raudonojo Pusmėnulio vadovas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Konsulinės tarnybos departamentas pranešė, kad visi tame lėktuve buvę žmonės žuvo.
„Remiantis preliminaria informacija iš Ukrainos tarptautinių oro linijų atstovo, 2020 metų sausio 8 dieną pakilęs tarptautiniame Imamo Khomeini oro uoste (Teheranas) šios oro bendrovės keleivinis lėktuvas patyrė katastrofą ir nukrito netoli oro uosto. Remiantis vis dar tikslinama informacija, šio reiso keleiviai ir ekipažas žuvo“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė departamento atstovas.
Orlaivis „Boeing 737-800“ iš Teherano tarptautinio oro uosto skrido į Kijevą, nurodė agentūra. Į nelaimės vietą išsiųsta 10 greitosios pagalbos automobilių.
Manoma, kad nelaimė kilo dėl mechaninių problemų.
Ukrainos ambasada Teherane atmeta teroro atakos versiją dėl lėktuvo katastrofos. Pasak ambasados, lėktuvas greičiausiai nukrito dėl variklio gedimo.
„Remiantis preliminaria informacija, lėktuvas nukrito dėl variklio gedimo. Versija dėl teroro atakos arba raketos smūgio kol kas atmetama“, – rašoma ambasados pranešime.
Civilinės aviacijos agentūros atstovas Reza Jafarzadehas pranešė, kad į nelaimės vietą pietvakariniame Teherano priemiestyje išsiųsta tyrėjų komanda.
„Pakilęs Imamo Khomeini tarptautiniame oro uoste jis sudužo tarp Parando ir Šahriaro, – teigė R. Jafarzadehas. – Paskelbus šią žinią, į tą vietą buvo išsiųsta nacionalinio aviacijos departamento tyrėjų komanda.“
„Lėktuvas dega, mes atsiuntėme gelbėtojų“, – sakė Irano greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Pirhosseinas Koulivandas.
Skrydžius fiksuojančio tinklalapio „FlightRadar24“ pateikiama informacija rodo, kad reisu „PS752“ skridęs Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas pakilo Teherane trečiadienį, 3 val. 12 min. vietos (4 val. 42 min. Lietuvos) laiku, ir beveik netrukus liovėsi siųsti duomenis. Oro linijos kol kas nekomentuoja situacijos.
Remiantis „FlightRadar24“ duomenimis, tas lėktuvas buvo eksploatuojamas maždaug pusketvirtų metų.
Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai už įtakingo generolo nužudymą keršijantis Iranas balistinėmis raketomis apšaudė dvi bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems.
„Remiantis pirmine informacija, visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo. Mūsų ambasada aiškinasi tragedijos aplinkybes ir žuvusiųjų tapatybes. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms“, – rašė V. Zelenskis.
Jis nutraukia savo atostogas su šeima Omane ir grįžta į Kijevą.
Irano valstybinė televizija paviešino vaizdo įrašą, kuriame esą – vaizdai iškart po katastrofos. Vaizdo įraše matyti, kad aplink dar tamsu, o žemė nuklota degančiomis nuolaužomis.
Iraniečių žiniasklaida, remdamasi vietos pareigūnais, nurodė, kad dauguma žuvusiųjų buvo Irano piliečiai.
Valstybinės televizijos „Press TV“ naujienų kanalas, transliuojantis anglų kalba, pranešė, kad orlaivis nukrito šalia Parando miesto Teherano provincijoje.
Katastrofa tikriausiai įvyko dėl „techninių problemų“, pranešė televizija, remdamasi Imamo Khomeini tarptautinio oro uosto atstovu spaudai Ali Khashani.
„Nukritęs lėktuvas užsiliepsnojo“, – nurodė „Press TV“.
IRNA, remdamasi oro uosto atstovais, pranešė, kad nelaimė veikiausiai įvyko užsiliepsnojus varikliui.
Valstybinio transliuotojo paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas degė dar krisdamas.
Televizijos reportažuose iš įvykio vietos matyti, kaip Irano Raudonojo Pusmėnulio paieškos ir gelbėjimo komandos naršo atvirame lauke, po kurį išsibarsčiusios sudužusio orlaivio nuolaužos.
JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Žinome apie žiniasklaidos pranešimus iš Irano ir renkame informaciją.“
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Konsulinės tarnybos departamentas pranešė, kad visi tame lėktuve buvę žmonės žuvo.
„Remiantis preliminaria informacija iš Ukrainos tarptautinių oro linijų atstovo, 2020 metų sausio 8 dieną pakilęs tarptautiniame Imamo Khomeini oro uoste (Teheranas) šios oro bendrovės keleivinis lėktuvas patyrė katastrofą ir nukrito netoli oro uosto. Remiantis vis dar tikslinama informacija, šio reiso keleiviai ir ekipažas žuvo“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė departamento atstovas Vasylis Kyrylyčius.
Visi devyni Teherane sudužusio orlaivio įgulos nariai buvo ukrainiečiai
Ukrainos ambasada Irane aiškinasi, kiek piliečių skrido Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvu „Boeing 737“, trečiadienį sudužusiu Teherane, ir praneša, kad visi įgulos nariai buvo ukrainiečiai.
„Pirminiais duomenimis, orlaivis sudužo dėl techninių priežasčių, sugedus varikliui. Šiuo metu teroristinio akto versija atmetama. Ukrainos tarptautinių oro linijų duomenimis, į šį skrydį bilietus įsigijo 168 žmonės. Dabar aiškinamasi, ko iš keleivių nebuvo lėktuve, taip pat – kiek tarp keleivių buvo Ukrainos piliečių“, – rašoma Ukrainos atstovybės Irane interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
„Lėktuve taip pat buvo devyni įgulos nariai. Visi jie – Ukrainos piliečiai. Deja, visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo“, – nurodė ambasada.
Tuo metu dauguma lėktuvo keleiviai buvo užsieniečiai.
„Lėktuve buvo du Ukrainos keleiviai ir devyni ukrainiečiai įgulos nariai“, – pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.
Iraniečių žiniasklaida, remdamasi vietos pareigūnais, kiek anksčiau nurodė, kad dauguma žuvusiųjų buvo Irano piliečiai.
Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvu „Boeing 737“ skrido 82 Irano piliečiai, paskelbė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.
„Šiuo metu mums žinoma tokia informacija dėl [reiso] PS752 katastrofoje žuvusių žmonių kilmės šalių: Iranas – 82 [piliečiai], Kanada – 63, Ukraina – 2 + 9 (įgula), Švedija – 10, Afganistanas – 4, Vokietija – 3, Didžioji Britanija – 3“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V. Prystaika.
Jis patvirtino informaciją apie 11 žuvusių ukrainiečių.
„Ukrainos pareigūnai tęsia tyrimą“, – pridūrė V. Prystaika.
Ukrainos ambasadorius Serhijus Burdyliakas yra nelaimės vietoje.
Aukų artimiesiems ir žiniasklaidos atstovams informacija teikiama „karštąja linija“.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino nespėlioti 177 gyvybių pareikalavusios katastrofos priežasčių.
„Prašau visų susilaikyti nuo spėlionių ir nekelti nepatvirtintų teorijų apie katastrofą“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Facebook“.
Teherane sudužęs lėktuvas buvo patikrintas prieš dvi dienas
Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing 737“, kuriam trečiadienį sudužus netoli Teherano žuvo 176 žmonės, buvo pagamintas 2016 metais, o vos prieš dvi dienas buvo patikrintas, paskelbė bendrovė.
„Lėktuvas buvo pagamintas 2016 metais, oro linijos jį gavo tiesiogiai iš [„Boeing“] gamyklos. Praėjusį kartą planiniai lėktuvo techninės priežiūros darbai buvo atlikti 2020 metų sausio 6 dieną“, – sakoma Ukrainos tarptautinių oro linijų pareiškime.
Lėktuvas, skridęs reisu PS752 iš Teherano į Kijevą, 6 val. 10 min. Irano (4 val. 40 min. Lietuvos) laiku pakilo iš Imamo Khomeini (Chomeinio) tarptautinio oro uosto Teherane, o po kelių minučių dingo iš radiolokatorių ekranų.
Lėktuvas sudužo Teherano provincijoje. Visi keleiviai, daugiausia iraniečiai bei kanadiečiai, ir įgulos nariai žuvo.
Privačios Ukrainos tarptautinės oro linijos – didžiausia šalies oro bendrovė – paskelbė „nusprendusios nuo šiandien sustabdyti savo skrydžius į Teheraną“. Skrydžiai sustabdomi iki atskiro pranešimo.
Bendrovė informuoja žuvusių keleivių šeimas ir su aviacijos pareigūnais „daro viską“, kad išsiaiškintų katastrofos priežastis.
Preliminariuose Irano ir Ukrainos pareigūnų pranešimuose buvo užsimenama apie lėktuvo variklio gedimą, bet oro linijos jokių priežasčių nenurodė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė atlikti katastrofos tyrimą ir nuodugnų „visų šalies civilinių lėktuvų“ patikrinimą.
Auganti įtampa
Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai už įtakingo generolo nužudymą keršijantis Iranas balistinėmis raketomis apšaudė dvi bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai.
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) po to apšaudymo pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos.
FAA „šįvakar skelbia pranešimą pilotams dėl skrydžių apribojimų, kad draudžiama JAV civilinės aviacijos vežėjams naudotis oro erdve virš Irako, Irano ir Persijos įlankos bei Omano įlankos vandenų“, sakoma pranešime
„FAA ir toliau atidžiai stebės įvykius Artimuosiuose Rytuose“, – priduriama jame.
Iranas raketų ataką surengė atsakydamas į įtakingo iraniečių generolo Qasemo Soleimani nužudymą.
Q. Soleimani, vadovavęs elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, atsakingoms už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, buvo itin populiari ir įtakinga figūra Irane.
Generolas ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms už Q. Soleimani nužudymą, smarkiai sukrėtusį šiitišką respubliką, ir paskelbė trijų dienų gedulą.
Po generolo nužudymo tarp Irano ir Jungtinių Valstijų įsiplieskė žodžių karas.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį įspėjo JAV vadovą Donaldą Trumpą „niekada negrasinti“ Iranui, šiam paskelbus sąrašą su 52 potencialiais taikiniais šiitiškoje respublikoje.