Kol kas negauta jokių pranešimų apie nukentėjusiuosius ar žalą.
Pasak JAV Geologijos tarnybos, 5,1 balo stiprumo drebėjimas smogė 44 km atstumu nuo pietvakarinio Borazdžano miesto; jo židinys buvo 38 km gylyje.
Pranešama, kad stichijos epicentras buvo už 45 km į rytus nuo Bušehro atominės elektrinės, įsikūrusioje pietvakarinėje Persijos įlankos pakrantėje.
Irano seismologijos centras preliminariame savo tinklalapyje paskelbė pranešimą, kuriame nurodoma, kad požeminių smūgių stiprumas buvo 4,9 balo, o jo gylis – 10 kilometrų.
Pusiau valstybinė naujienų agentūra ISNA pranešė, kad stichija sukrėtė kaimus netoli Kalameho miesto, pridurdama, kad nėra jokių pranešimų apie aukas ar žalą.
„Remiantis komandų vertinimais vietoje, laimei, šis žemės drebėjimas nepadarė jokios žalos“, – valstybinei televizijai sakė provincijos krizių centro vadovas Jahangiras Dehghani.
„Kelias Ahramas–Kalamehas buvo užblokuotas nuošliaužos ir šiuo metu yra valomas“, – pridūrė jis.
Netoliese esančiuose miestuose ir kaimuose pastatų „sienos yra įtrūkusios, bet niekas nesugriuvo“.
Irano naujienų agentūrų paskelbtose nuotraukose matyti kelią valantys buldozeriai, taip pat istorinės Bušehro pilies sienoms padaryta žala.
1 000 megavatų elektros energijos gaminančią Bušehro jėgainę Rusija po daugelio atidėliojimų baigė statyti ir oficialiai perdavė Iranui 2013 metų rugsėjį.
2016 metais rusų ir iraniečių bendrovės Bušehre pradėjo statyti du papildomus 1 000 megavatų reaktorius. Planuojama, kad darbai bus baigti po 10 metų.
Susirūpinimas Persijos įlankoje
Su Iranu besiribojančios arabų valstybės Persijos įlankoje dažnai reiškia susirūpinimą dėl Bušehro elektrinės patikimumo ir radioaktyviųjų nuotėkių pavojaus stipraus žemės drebėjimo atveju.
Šiitiška respublika planuoja artimiausiais metais pradėti pastatyti 20 naujų atominių elektrinių ir tokiu būdu sumažinti savo priklausomybę nuo naftos ir dujų.
Jos branduolinė programa yra ginčo su JAV centre. Vašingtonas įtaria, kad Iranas siekia pagaminti branduolinių ginklų, nors pat Teheranas tokius pareiškimus kategoriškai neigia.
Tarp abiejų valstybių įtampa auga nuo praėjusių metų gegužės, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išvedė savo šalį iš 2015 metais sudaryto istorinio branduolinio susitarimo.
Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA) buvo sušvelnintos sankcijos Iranui, kuris savo ruožtu apribojo savo branduolinę programą.
Iraną kerta dviejų tektoninių plokščių sandūra, tad žemės drebėjimai šalyje yra dažni.
Pastaraisiais dešimtmečiais šiitiška respublika patyrė didelių katastrofų, įskaitant 2003 metais senovinį Bamo miestą sugriovusį žemės drebėjimą, per kurį žuvo mažiausiai 31 tūkst. žmonių.
1990 metais 7,4 balo žemės drebėjimas šiaurės Irane pareikalavo 40 tūkst. žmonių gyvybių, dar 300 tūkst. buvo sužeista, o pusė milijono gyventojų liko be pastogės. Griuvėsiais virto dešimtys miestų ir beveik 2 000 kaimų.