„Jei europiečiai ir amerikiečiai nenori vykdyti savo pareigų,.. mes sumažinsime savo įsipareigojimus ir... sugrąžinsime sąlygas (į lygį), buvusį prieš ketverius metus“, – sakė agentūros atstovas Behrouzas Kamalvandi, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.
„Šie veiksmai nėra iš užsispyrimo. Jais siekiama suteikti diplomatijai šansą, kad kita šalis atsikvošėtų ir vykdytų savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
Pagal susitarimą Iranui buvo pažadėta ekonominių naudų ir sankcijų sušvelninimas, bet JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metų gegužę pasitraukė iš susitarimo ir sugrąžino griežtas baudžiamąsias priemones Teheranui.
Pasipiktinęs, kad jo ekonomika nesulaukia sankcijų sušvelninimo, kuris, jo nuomone, buvo pažadėtas pagal susitarimą, Iranas suintensyvino urano sodrinimą.
Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje susitinka krizinių derybų dėl Irano susitarimo.
Dar labiau padidėjus įtampai tarp Irano ir JAV, susitarime dalyvaujančios Europos šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – sekmadienį paragino tęsti dialogą.
Šios trys šalys pareiškė nerimą, kad 2015 metais pasirašytas dokumentas dėl Irano branduolinės programos stabdymo gali iširti, tačiau tvirtino, jog Teheranas turi galimybių išsaugoti susitarimą.
Iranas ne kartą grasino pasitraukti iš susitarimo, jei partnerės Europoje neras būdo apeiti JAV sankcijas ir tesėti susitarime numatytą pažadą dėl ekonominių sankcijų sušvelninimo.
Irano susitarimas buvo pasirašytas baiminantis, kad Teheranas kuria branduolinį ginklą.