Ministerijos atstovas Abbasas Mousavi spaudos konferencijoje sakė, kad Teheranas „nejaučia jokios įtampos ar susirėmimų (galimybės)". Jis pridūrė, kad susirūpinimą „sukėlė kiti“.
Islamo Respublika „šiuo metu netiki“ tarpininkavimu, pabrėžė atstovas.
Iranas konfliktuoja su Jungtinėmis Valstijomis, kurios reaguodamos į numanomą Irano grėsmę regione dislokavo lėktuvnešio kovos grupę ir bombonešių B-52.
Tai naujas įtampos padidėjimas nuo to laiko, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš svarbios 2015 metų sutarties dėl Irano branduolinės programos ir atnaujino sankcijas Teheranui.
Iranas anksčiau šį mėnesį sustabdė dalį savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą ir paskelbė ultimatumą likusioms sutarties dalyvėms, jei jos neužtikrins sankcijų sušvelninimo.
A. Mousavi perspėjo, kad jei sankcijos nebus sušvelnintos, Teheranas „imsis kitų žingsnių“. Tai reiškia, kad Iranas galėtų atsisakyti svarbesnių sutarties dalių.
Situacija tarp Irano ir JAV paskatino virtinę šalių Artimuosiuose Rytuose ir kitur, nuo Japonijos iki Šveicarijos, pasisiūlyti tarpininkauti.
Teheranas tvirtina, kad artimiausiu metu nerengs jokių tiesioginių derybų su JAV vyriausybe, nors D. Trumpas sakė, kad Vašingtonas norėtų kalbėtis, jei Iranas yra tam pasirengęs.
A. Mousavi sakė, kad Iranas klausosi tarpininkauti pasisiūliusių šalių nuomonių, bet per pastarųjų savaičių diplomatinius vizitus negavo ir nepasiuntė jokių „ypatingų žinių“.