Valstybinė televizija pranešė, kad kiekvieno žuvusiojo artimiesiems bus išmokėta 150 tūkst. JAV dolerių (122 tūkst. eurų), tačiau konkretaus lėšų pervedimo grafiko nepateikė.

Tokia žinia nuskambėjo aukų šeimoms ruošiantis paminėti sausio 8 dieną įvykusios katastrofos pirmąsias metines, o savo piliečių netekusių valstybių diplomatams raginant Teheraną glaudžiau bendradarbiauti tyrimo ir kompensavimo klausimais.

Derybose dalyvaujančios penkios šalys kol kas nesureagavo į iraniečių vyriausybės pareiškimą.

Šiitiška respublika ne vieną dieną neigė, kad jos kariuomenė buvo atsakinga už lėktuvo numušimą.

Tačiau Vakarų žvalgybai paviešinus daug įrodymų ir didėjant tarptautiniam spaudimui, Teheranas pripažino, kad jo kariuomenė per klaidą apšaudė Ukrainos lainerį išaugus įtampai tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.

Abiejų valstybių priešprieša buvo pasiekusi piką, kai sausio pradžioje amerikiečių dronas sudavė smūgį, per kurį žuvo įtakingas iraniečių generolas Qassemą Soleimani. Tuomet buvo būgštaujama, kad regioną gali apimti tolesnis smurtas.

Vakarų žvalgybos tarnybų pareigūnai ir analitikai mano, kad Iranas numušė orlaivį raketomis iš rusiškos sistemos „Tor“, NATO vadinamos SA-15.

Vasarą paskelbtoje ataskaitoje Teheranas pabrėžė, kad orlaivis buvo numuštas „dėl žmogiškosios klaidos“, teigdamas, jog kariškiai klaidingai identifikavo civilinį orlaivį kaip grėsmę ir paleido į jį dvi raketas nesulaukę vadovybės patvirtinimo.

Kanados valdžia tvirtina, kad Teheranas neatskleidė visų reikšmingų įrodymų ir nepateikė patenkinamų atsakymų į keletą neišspręstų klausimų, tokių kaip už numušimą atsakingų asmenų tapatybės, tiksli įvykių grandinė, privertusi Revoliucinę gvardiją paleisti ugnį, ir sprendimas neuždaryti Irano oro erdvės civiliniams reisams tą pačią naktį, kai buvo paleista balistinių raketų salvė į JAV pajėgų objektus Irake.

Pasak pareigūnų, numuštame lėktuve – į Kijevą skridusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) „Boeing 737“ – buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai, įskaitant 82 iraniečius, 63 kanadiečius, 11 ukrainiečių, 10 švedų, septynis afganus ir tris britus.

Tas maršrutas buvo populiarus tarp keliaujančiųjų į Kanadą.

Penkių paveiktų šalių vyriausybės ne vieną mėnesį reikalavo, kad Teheranas prisiimtų „visą atsakomybę“ už katastrofą ir išmokėtų kompensacijas aukų šeimoms pagal tarptautinius susitarimus.

Pats Iranas siunčia prieštaringus signalus dėl kompensavimo, Pavyzdžiui, spalį šalies pagrindinės draudimo agentūros vadovas Gholamreza Soleimani pareiškė, jog šiitiška respublika atsisakys mokėti artimiesiems, nes orlaivis buvo „apdraustas Europos bendrovių“.

Tačiau kiti Irano pareigūnai pažadėjo derėtis dėl kompensacijų su minėtomis penkiomis šalimis.

„Padarėme klaidą, tačiau reikia susitarti dėl kompensacijos dydžio“, – rugsėjį pareiškė užsienio reikalų viceministras Mohsenas Baharvandas.

„Savo kolegoms ukrainiečiams pasakėme, kad vadovausimės tarptautiniais reglamentais“, – pridūrė jis.

Aukų šeimoms atstovaujanti asociacija praėjusią savaitę sukritikavo Irano siūlymą išmokėti kompensaciją, reikalaudama atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl katastrofos.

„Šeimos yra budrios ir nepasirašys jokio dokumento, – nurodoma asociacijos pareiškime. – Žudikas negali atlikti raudotojo vaidmens.“