Kaltindamas Vašingtoną iraniečių ekonomikos „smaugimu“ Teheranas paprašė Hagoje įsikūrusio teismo įsakyti JAV atšaukti baudžiamąsias priemones, kurios buvo įvestos po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš 2015-ųjų daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.

Nepaisydamas ilgalaikės nesantaikos su Jungtinėmis Valstijomis, Teheranas iškėlė bylą remdamasis 1955-ųjų „draugystės susitarimu“, pasirašytu dar prieš Islamo revoliuciją Irane.

Vašingtonas griežtai pareiškė teismui, kuris sprendžia Jungtinių Tautų valstybių narių ginčus, kad ši institucija neturi jurisdikcijos nagrinėti Teherano iškeltos bylos, nes ji siejama su nacionalinio saugumo klausimais.

Nutarimas bus paskelbtas vaizdinguose 1913-aisiais Hagoje pastatytuose Taikos rūmuose trečiadienį 11 val. Lietuvos laiku. Savo sprendimą teisėjai priims po keturias dienas rugpjūčio pabaigoje vykusių posėdžių.

TTT nutarimai yra teisiškai įpareigojantys ir negali būti apskųsti, bet teismas neturi realių galimybių priversti šalis vykdyti jo sprendimus.

„Jei teismas įsako vykdyti tam tikras priemones, jos turi būti gerbiamos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Leideno universiteto tarptautinės teisės profesorius Ericas De Brabandere'is.

Jei TTT nuspręs turintis jurisdikciją nagrinėti bylą dėl sankcijų, jis veikiausiai „paskelbs, kad visos šalys turėtų susilaikyti nuo ginčo aštrinimo“, tačiau tolesnius veiksmus būtų sunku prognozuoti, nurodė akademikas.

2015-aisiais pasirašęs susitarimą su pasaulio galybėmis, Iranas mainais į Vakarų sankcijų panaikinimą įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą ir įsileisti tarptautinius inspektorius.

D. Trumpas, nepaisydamas sąjungininkų Europoje protesto, gegužę vis dėlto pasitraukė iš susitarimo ir pareiškė, jog lėšas, sukauptas po sankcijų atšaukimo, Teheranas panaudojo terorizmui finansuoti ir branduolinius užtaisus nešti galinčioms raketoms kurti.

„Ekonominis karas“

Praėjusią savaitę kalbėdamas per JT Generalinės Asamblėjos sesiją, D. Trumpas pavadino branduolinį susitarimą „siaubingu“ ir „vienašališku“.

Tuo tarpu Teherano atstovai per TTT posėdžius tikino, kad dėl rugsėjį grąžintų sankcijų visų pirma kenčia eiliniai iraniečiai. JAV teisininkai atkirto, kad Irano ekonomines bėdas sukėlė neūkiškumas.

Lapkričio pradžioje Vašingtonas pradės taikyti Teheranui antrą sankcijų paketą, nukreiptą prieš gyvybiškai svarbų Irano naftos eksportą.

Anot ekspertų, Irano ir JAV byla yra gera galimybė TTT paskelbti nutarimą dėl „ekonominio karo“, kuris šiuo metu netraktuojamas kaip jėgos panaudojimas.

Byla „gali suteikti teismui pakankamo teisinio pagrindo, remiantis tarptautine teise, nustatyti ribas JAV prievartai“, – AFP sakė Hagoje įsikūrusio Asserio instituto tarptautinės teisės ekspertas Geoffas Gordonas.

„Dėl priežasčių, susijusių su jėgos politika, tarptautinėje teisėje ekonominis karas niekada nebuvo formaliai traktuojamas kaip jėgos panaudojimas, kurį draudžia JT chartija, nors ekonominės sankcijos gali turėti tokį pat, ar net stipresnį, poveikį nei šautuvai ir bombos“, – nurodė jis.

Ekspertas taip pat perspėjo, kad „sprendimas tikriausiai bus proga eskaluoti įtampą“.

Teherano ir Vašingtono santykiai pasiekė žemiausią tašką po to, kai D. Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu.

Baltųjų rūmų šeimininkas ir Irano lyderis Hassanas Rouhanis apsikeitė kaltinimais per praėjusią savaitę vykusią JT Generalinės Asamblėjos sesiją – jos metu H. Rouhani pasmerkė lyderius, turinčius „ksenofobinių tendencijų, primenančių polinkį į nacizmą“.

Nepaisant 1955-aisiais pasiekto Susitarimo dėl draugystės ir ekonominių santykių, Iranas ir Jungtinės Valstijos nepalaiko diplomatinių ryšių nuo 9-o dešimtmečio.

TTT, kuriam pavesta spręsti ginčus tarp šalių, buvo įsteigtas 1946-aisiais – po Antrojo pasaulinio karo.