pinigai tikriausiai dingo per praėjusio mėnesio grobimus, prasidėjusius JAV vadovaujamoms karinėms pajėgoms nuvertus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimą.

Tačiau, anot bankininkų, kurių dalis atstovauja Irakui susitikimuose su užsienio atstovais, Irako Vyriausybės sąskaitose Libane tebėra mažiausiai 500 mln. dolerių, o Jordanijoje tebesaugoma kur kas didesnė suma. Bankininkų teigimu, kitų lėšų susigrąžinti neįmanoma, nes jos atsidūrė privačių asmenų rankose. Dėl 1990 metų invazijos į Kuveitą Irakui taikytos Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, kurios buvo panaikintos tik praėjusią savaitę. 1996 metų susitarimas leido Bagdadui prekiauti nafta mainais į maistą ir kitas būtinas prekes, tačiau ne į grynuosius pinigus.

"Sadamas Husseinas negalėjo valdyti Irako be grynųjų lėšų, - sakė vienas aukštas Irako bankininkas. - Irakas prašė užsienio bendrovių prie maisto, perkamo pagal naftos už maistą programą, pridėti grynųjų". Sankcijų komitetas, kuriame dominavo Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, mokėjo bendrovėms, tiekiančioms Irakui prekes už jo parduodamą naftą.

Pasak bankininkų, naftos už maistą programos sandorius laimėjusios užsienio įmonės galėjo į sąskaitas Libane ir Jordanijoje pervesti grynųjų lėšų, siekusių iki 10 proc. sandorių vertės.

Vienas Irako bankininkas pateikė JT patvirtinto 100 mln. dolerių vertės sandorio, kurį Irakas sudarė įsigyti maistui, pavyzdį: "Sandorį laimėjusi bendrovė siunčia Irakui maisto už 75 mln. dolerių, o kitus 10 mln. ar daugiau padeda į banko sąskaitą Jordanijoje ar Libane. Grynųjų požiūriu laimi ir pati bendrovė". Bankininko teigimu, tokiuose sandoriuose galėjo dalyvauti Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV įmonės.

"Sąskaitos, kurias žinau Libane, atidarytos Irako ministerijų vardu, - aiškino bankininkas. - Irako Vyriausybė atvirai prašė 10 proc. (dalies grynaisiais). Geriausiais laikais Irako Vyriausybės indėliai Libane nesiekė 1 mlrd. dolerių. Jordanijoje buvo kur kas daugiau".

Prasidėjus JAV vadovaujamam karui Irake, Jordanija įšaldė šalyje laikomas Irako Vyriausybės lėšas. Tačiau vienas Jordanijos bankininkas teigė, jog grynuosius Bagdadui teikė bendrovės ir asmenys: "Dėl karo sumaišties Irakui priklausantys grynieji pinigai atsidūrė privačiose rankose ir niekad nebus surasti". Pasak bankininkų, Irako Vyriausybė atisiėmė daugiau pinigų iš Libano ir Jordanijos bankų, kai pernai JAV paragino šias šalis griežčiau kovoti su pinigų plovimu.

Bankininkai atmetė žiniasklaidos prielaidas, jog prieš prasidedant karui pinigus iš Irako centrinio banko vogė S. Husseino sūnus Kusajus. Pasak jų, buvęs Irako finansų ministras ir kiti "Baath" partijos nariai, vykdydami diktatoriaus įsakymą, iš centrinio banko pervedė apie 1 mlrd. dolerių ir nežinomą kiekį aukso prieš pat karinės operacijos pradžią kovo 20 dieną. Lėšos, įskaitant 400 mln. dolerių per balandžio grobimus apiplėštuose dviejuose valstybinio banko skyriuose, buvo paslėptos Bagdade ir jo apylinkėse.