JAV ir Irako pajėgos ėmėsi priemonių užkirsti kelią naujiems sunitų ekstremistų išpuoliams, kurie galėtų išprovokuoti naują tarpkonfesinio smurto bangą, o į šventąjį Kerbelos miestą, dalyvauti su invazijos metinėmis sutampančioje svarbioje ceremonijoje, susirinko šimtai tūkstančių šiitų maldininkų.
Anksčiau dominavusių arabų sunitų ir šalies gyventojų daugumą sudarančių šiitų tarpusavio smurtas itin suintensyvėjo po to, kai vasario 22-ąją Samaroje buvo susprogdinta svarbi šiitų šventovė. Ši smurto banga jau pareikalavo šimtų žmonių gyvybių.
Kovo 12 dieną šiitų dominuojamame sostinės Sadro rajone sprogus kelioms automobiliuose padėtoms bomboms, prasidėjo nauji keršto išpuoliai prieš sunitus.
Per trejus metus nuo JAV vadovaujamos invazijos Irako karas iš JAV pajėgų ir sunitų sukilėlių, nepatenkintų Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) nušalinimu, kovos virto sunitų, šiitų ir kurdų tarpusavio smurtu.
Smurtą kurstė ir kovotojai iš užsienio, tokie kaip "al Qaeda" lyderis Irake Abu Musabas al Zarqawi, kurie rengė įspūdingus išpuolius pilietiniam karui išprovokuoti.
Nuo 2003 metų kovo 20-osios, kai JAV vadovaujamos pajėgos pradėjo bombarduoti Bagdadą, žuvo mažiausiai 33 tūkst. irakiečių, rodo interneto svetainėje "Iraq Body Count" skelbiami duomenys.
JAV prezidentas George'as W.Bushas gruodžio mėnesį sakė, kad žuvo maždaug 30 tūkst. irakiečių, o britų medicinos žurnalas "Lancet" nurodo, kad žuvusių irakiečių skaičius dar 2004 metų pabaigoje galėjo pasiekti 100 tūkst. ribą.
Kai kurie irakiečiai mano, kad šalyje jau prasidėjo nedidelio intensyvumo pilietinis karas. "Kasdien visoje šalyje netenkame vidutiniškai 50-60, jei ne daugiau, žmonių, - sekmadienį BBC sakė buvęs Irako premjeras Iyadas Allawi. - Jei tai ne pilietinis karas, tai Dievas težino, kas yra tas pilietinis karas".
Prezidentas Jalalas Talabani, kuris yra kurdas ir kuris po išpuolio Samaroje pats perspėjo, kad Irakui iškilo toks pavojus, dabar neteikė didelės reikšmės šiai grėsmei.
"Irako liaudis negali sutikti su pilietiniu karu. Šiuo metu išgyvename sunkų periodą, bet irakiečių atsidavimas savo šaliai užkirs kelią tokiam karui", - sakė jis žurnalistams.
JAV pajėgų Irake vadas generolas George'as Casey interviu "Fox News" atmetė nuomonę, kad pilietinis karas artėja ir yra neišvengiamas, ir tvirtino, kad naujoji vyriausybė padės sumažinti tarpkonfesinę įtampą.
G.Casey pažymėjo, kad daugumoje iš 18 Irako provincijų tarpkonfesinio ir etninio smurto beveik nėra ir kad sukilimas vyksta pirmiausia trijose religiniu ir etniniu požiūriu nevienalytėse provincijose.
G.W.Bushas taip pat ragino Irako lyderius suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri "atspindėtų liaudies valią", ir žurnalistams sakė, kad Amerikos strategija "nulems pergalę".
Smurtui neslopstant, politinės partijos jau tris mėnesius po rinkimų negali susitarti dėl premjero kandidatūros ir ministrų paskyrimo. Susitarusios dėl naujos saugumo tarybos įsteigimo, partijos savaitei nutraukė derybas dėl vyriausybės, pirmadienį sakė vienas kurdų derybininkas.
Paprasti irakiečiai, net jei nelaiko dabartinio konflikto pilietiniu karu, skundžiasi dėl etninės ir religinės nesantaikos, kuri įsiliepsnojo po to, kai buvo nuverstas Saddamas Husseinas.
"Vienintelis dalykas, kurį mums davė invazija, yra Irako suskaldymas į sunitus, šiitus ir kurdus", - sakė vienoje Bagdado kepykloje dirbantis šiitas Riadas Hamidas.
JAV pažadų atstatyti Iraką vykdymas įstrigo, ir didelė dalis 18,4 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. litų) sumos, skirtos atstatymui, buvo nukreipta kontraktininkų ir objektų apsaugai.
Sukilėlių išpuoliai iš dalies nulėmė rekordinį per trejus metus elektros energijos gamybos sumažėjimą vasario mėnesį iki 3 750 megavatų. Kai kuriose Bagdado dalyse elektra tiekiama tik 3-5 valandas per dieną.
Dėl sabotažo beveik visiškai nutrūko naftos eksportas iš Šiaurės Irako į Turkiją, o per dieną išgaunama tik maždaug 2 mln. barelių - gerokai mažiau nei prieš karą, kai buvo išgaunama 2,5 mln. barelių per dieną.
Net Vašingtono pasitraukimo iš Irako, kur žuvo daugiau kaip 2,3 tūkst. Amerikos karių, strategijai iškilo pavojus.
G.W.Bushas sako, kad JAV pajėgos bus išvestos tada, kai rengiamos irakiečių pajėgos galės užimti jų vietą, bet ekspertai nerimauja, kad toks planas sudaro sąlygas šiitams ir kurdams patiems kontroliuoti saugumo pajėgas.
"Sunitai nacionalines saugumo pajėgas suvokia kaip steroidais kemšamą šiitų ir kurdų sukarintą grupuotę", - perspėjo Užsienio santykių tarybos analitikas Stephenas Biddle'as, kurį cituoja "The International Herald Tribune".