Trys BBC žurnalistai dirbo Rusijos pietiniame Astrachenės mieste, kur juos „per koordinuotą išpuolį užpuolė nenustatyti asmenys“, nurodoma BBC pareiškime.
BBC ketvirtadienį publikavo tekstą, dėl kurio, kaip įtariama, žiauriai sumušti jos žurnalistai.
Rusijos kario mirtis
Už tūkstančių kilometrų nuo Maskvos prisėdusi ant medinio suolo prie tėvų namų Oksana dalijasi prisiminimais apie brolį Konstantiną.
Moteris žurnalistams rodo jo pelnytą medalį, kuriuo buvo įvertinta jo karinė tarnyba Šiaurės Kaukaze, rodo ir brolio nuotraukų. Ilgiausiai žiūri į fotografiją, kurioje įamžintas jos brolio identifikavimo žetonas, rašo BBC.
„Šia nuotrauką ketiname perkelti ant jo paminklo“, – paaiškina Oksana.
„Jam paskambino. Sakė, kad skambina dalinio vadas. Mums paaiškino, kad reikia grįžti – planuojamas patikrinimas, todėl visi kariai turi būti bazėje“, – neseną pokalbį prisimena Oksana.
„Jis išvyko liepos 23 dieną. Po trijų dienų brolis paskambino pasakyti, kad vėl išvyksta. Atrodė, kad jis išsigandęs, supratau, kad kažkas negerai. „Išvykstu į pietvakarius! Ukrainos pietvakarius!“ – sakė. Pamaniau, kad jis kalbėjo apie pasienio zoną“, – teigia moteris.
„Rugpjūčio 8 dieną kalbėjomės telefonu. Bet jis labai skubėjo. Tėvams sakė: „Mama, tėti, myliu jus. Sveiki visi. Pabučiuokite mano dukrą nuo manęs...“. Tada, kai atsidūrė prie sienos, ar kur kitur kur jam liepė, paprašė jam neskambinti. Sakė paskambinsiantis pats“, – pokalbį su broliu prisimena moteris.
K. Kuzminas buvo profesionalus karys, ne šauktinis.
Melas, melas ir dar kartą melas
Kur ir kaip žuvo šis jaunas vyras, lieka paslaptis.
Oksana tęsia pasakojimą: „Rugpjūčio 17 dieną pas tėvus atėjo karinis komisaras ir pranešė, kad brolis žuvo. Esą į Konstantino automobilį pataikė iš Ukrainos teritorijos atskriejęs artilerijos sviedinys. Kol neatvyko karstas, tiek ir težinojome. Jį lydėjęs pareigūnas paaiškino, kad brolis žuvo per karines pratybas prie sienos su Ukraina. „Ar jūs pats tikite tuo, ką man sakote?“, – paklausiau pareigūno. „Ne“, – toks buvo jo atsakymas. Paklausiau, kodėl man meluoja“.
Oficiali Rusijos pozicija nesikeičia: Rusijos karių Ukrainos Rytuose nėra – ir niekada nebuvo. Išvada: nėra jokios Rusijos invazijos, jokio Rusijos kišimosi į Ukrainos visaus reikalus, nevyksta joks Kremliaus remiamas karas. Rusija bando visus įtikinti, kad ji tik taikiai stebi konfliktą iš šalies, tačiau rankos krauju nesuteptos.
Dabar Maskva puse lūpų užsimena, kad dalis Rusijos karių Ukrainos teritorijoje tikrai ėmėsi ginklų – tačiau tai pavieniai asmenys, kurie užsienyje kovoja laisvu nuo tarnybos Rusijos kariuomenėje metu, per atostogas.
Niekas nepaneigs, kad realybė kitokia – Rusija siunčia savo karius į Ukrainą, o Rusijoje slapta laidojami žuvę vyrai.
Kas nutiko po interviu
Tema labai jautri. Tai paaiškina, kas nutiko BBC komandai po interviu su Oksana.
Iš kaimo išvykstančius žurnalistus sustabdė kelių policija. Pareigūnai apieškojo automobilio bagažinę, asmens dokumentus.
Pietums komanda nusprendė vykti į už 64 kilometrų esančią Astrachanę. Išėję iš kavinės ir priėję automobilį, jie sulaukė nemalonaus siurprizo – trijų agresyviai nusiteikusių piliečių.
Operatorius buvo be skrupulų pargriautas ant žemės ir žiauriai sumuštas. Užpuolikai atėmė kamerą, ją sudaužė – atlikę juodą darbą, skubiai pasišalino netoliese paliktu automobiliu.
Policijos nuovadoje BBC komanda praleido daugiau nei keturias valandas – atsakinėjo į tyrėjų klausimus.
Palaidoti ir pamiršti
Laimei, interviu su Oksana tą rytą spėta persiųsti redaktoriui Londone.
Klausimas: kodėl norėta sunaikinti žurnalistų surinktą medžiagą ir nutildyti Rusijos kario seserį?
Oksana ne teroristė ir ne Rusijos valdžios politinė oponentė.
Moteris tenori žinoti tiesą apie brolio Konstantino mirtį, kur ir kaip jis mirė. Ir būti tikra, kad Rusijos kariuomenė nenusisuks nuo žuvusio saviškio.
„Jis labai mylėjo Rusiją, buvo tikras patriotas“, – sako Oksana.
„Nesuprantu vieno – kaip jie gali taip lengvai pamiršti tokį karį kaip jis. Jis žuvo, buvo palaidotas ir akimirksniu pamirštas“, – apgailestauja Oksana.
Žurnalistai užpulti ne kartą
„Mums tai buvo nerami diena“, – parašė vienas žurnalistų, Steve'as Rosenbergas, internete paskelbęs savo interviu su minėta Astrachanės srities gyventoja.
Pasak žmogaus teises ginančios rusų organizacija „Užmirštas pulkas“ (Zabytyj Polk), K.Kuzminas buvo vienas iš daugelio Čečėnijoje tarnavusių rusų karių, kurie buvo atsiųsti į Ukrainos pasienyje esantį Rostovo regioną ir žuvo paslaptingomis aplinkybėmis.
Rusija visiškai blokuoja bet kokią informaciją, susijusią su reguliariosios kariuomenės siuntimu į Ukrainą.
Rusijos vyriausybė neigia siuntusi savo kariuomenę į Ukrainą, tuo tarpu separatistų lyderiai sako, kad rusų kariai dalyvavo kovose, bet tik atostogaudami.
Rusijos karinė vadovybė karių šeimoms pranešė, kad jų vyrai ir sūnūs dalyvauja netoli Ukrainos sienos vykstančiose pratybose, tačiau kai kurie jų privačiuose pokalbiuose pripažino, kad kariai buvo išsiųsti „už Rusijos“.
Pastarosiomis savaitėmis keletą kartų buvo užpulti apie įvykius Ukrainos ir Rusijos pasienyje rašantys žurnalistai.
Praėjusį mėnesį Levas Šlosbergas, vietinio parlamento opozicijos narys ir žurnalistas vakariniame Pskovo mieste, buvo hospitalizuotas sumušta galva ir akimi, – jį buvo užpuolę trys nenustatyti vyrai.
L.Šlosbergas vienas pirmųjų pranešė apie Pskovo desantininkų dislokavimą Ukrainoje. Laikraštyje „Pskovkaja Gubernija“ jis rašė, kad ten žuvo dešimtys iš Pskovo permestų rusų karių.
Kitiems rusų žurnalistams, tyrusiems pranešimus apie karių žūtis, taip pat buvo grasinta praėjusį mėnesį netoli Pskovo, kur buvo pradurtos jų automobilio padangos.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), stebinti konfliktą Ukrainoje, pasmerkė išpuolį prieš BBC žurnalistus kaip „visiškai nepriimtiną“ ir pavadino jį „naujausiu virtinėje pastarojo meto išpuolių prieš žurnalistus, tiriančius aplinkybes, susijusias su konfliktu rytų Ukrainoje“.