aA
Rusija penktadienį pranešė įtraukianti kažkiek Europos Sąjungos pareigūnų į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą, anot jos, taip atsakydama į Bendrijos sankcijas, tarp Briuselio ir Maskvos tvyrant įtampai dėl Ukrainos.
Ilgai laukti Rusijos atsako neteko: jau papildė juodąjį sąrašą
© Itar-Tass / Scanpix

Rusijos pusė, vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pasak Rusijos URM, tai pirmiausia palies atskirų Europos privačių karinių kompanijų, veikiančių įvairiuose pasaulio regionuose, vadovus.

Juodąjį sąrašą taip pat papildė virtinės ES valstybių narių teisėsaugos institucijų, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovai, „nešantys asmeninę atsakomybę už antirusiškos politikos skatinimą ir priemonių, pažeidžiančių teisėtas rusakalbių gyventojų ir žiniasklaidos teises diegimą“, pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Nota, informuojanti apie šį žingsnį, išsiųsta Bendrijos atstovybei Rusijoje, rašoma pranešime.

Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas dėl to, kad Europos Sąjunga tęsia „neteisėtą, destruktyvią ir beprasmę vienašališkų apribojimų prieš Rusiją politiką“.

„Kviečiame Briuselį įsiklausyti į vis aktyvesnius protingų europiečių balsus, raginančius atsisakyti sankcijų politikos Rusijai ir jos sąjungininkams, kuri kenkia tarptautinei teisei ir akivaizdžiai veda į aklavietę. Tai yra svarbi sąlyga norint atkurti stabilumą ir saugumą euroatlantinėje erdvėje, taip pat tarptautinių santykių klimato normalizavimui“, – pridūrė Rusijos URM.

2014 metų kovą ES įvedė ir toliau tęsia varžomąsias priemones Rusijos atžvilgiu. Kaip nurodo Bendrijos institucijos, šios priemonės taikomos „reaguojant į neteisėtą Krymo aneksiją ir sąmoningą Ukrainos destabilizavimą“.

Tarp ES taikomų varžomųjų priemonių yra diplomatinės, ekonominės ir asmeninės sankcijos, suvaržymai Krymui ir Sevastopoliui.

NATO vadovas: Rusija gali imtis „įvairių“ agresyvių veiksmų prieš Ukrainą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusija gali imtis „įvairių“ agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad vis dar įmanoma pasiekti sprendimą taikiai ir derybų keliu.

Nors Aljansas vis dar nėra tikras, ką Kremlius galėtų padaryti, J. Stoltenbergas per Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ surengtą renginį pasakė, kad Rusija turi keletą galimybių.

„Kibernetinis (karas),.. pastangos perversmu nuversti vyriausybę Kijeve, sabotažas – Ukrainos viduje dirba jų žvalgybos pareigūnai... Taigi, turime būti pasirengę įvairiausioms formoms ar agresyviems Rusijos veiksmams prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau jis pridūrė, kad „nėra linkęs leistis pernelyg toli į spekuliacijas, nes dabar tikslas yra pabandyti sumažinti įtampą... Mes raginame Rusiją susėsti ir pradėti derybas, kad būtų išvengta tokių scenarijų ir būtų rastas politinis sprendimas“.

Jensas Stoltenbergas
Jensas Stoltenbergas
© AP / Scanpix

Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei įsiveržimas įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.

NATO surengė kelis susitikimus dėl numanomos grėsmės, o vasario 16–17 dienomis planuoja surengti dar vieną sąjungininkų gynybos ministrų posėdį.

J. Stoltenbergas pripažino, kad „esama tam tikrų nuomonių skirtumų tarp sąjungininkų“ dėl to, kokia parama turėtų būti teikiama Ukrainai, kuri nėra NATO narė ir nesulauks Aljanso karių, parengtų dalyvauti kovos veiksmuose.

JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada siunčia Ukrainai ginklus ir karinius instruktorius, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, susilaiko.

„Nėra tikrumo dėl Rusijos planų“, – sakė NATO vadovas.

„Iš NATO pusės esame pasirengę užmegzti politinį dialogą. Bet taip pat esame pasirengę reaguoti, jei Rusija pasirinks ginkluotą konfliktą, konfrontaciją. Taigi esame pasirengę abiem variantams, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Sunkiai dirbame siekdami geriausio taikaus politinio sprendimo, tačiau ruošiamės ir blogiausiam.“

Putinas E. Macronui: Vakarai ignoruoja Rusijos susirūpinimą dėl saugumo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.

Jungtinės Valstijos ir NATO anksčiau šią savaitę pareikė rašytinius atsakymus į didelio masto saugumo reikalavimus, kuriuos joms iškėlė Rusija, ragindamos Vakarus pažadėti niekada nepriimti Ukrainos į JAV vadovaujamą saugumo aljansą.

„JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.

V. Putinas taip pat sakė, kad JAV „ignoravo“ kitus svarbius Rusijos išsakytus susirūpinimą jai keliančius klausimus ir nesugebėjo paaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti saugumą Europoje nepažeidžiant kitas šalis neraminančių momentų dėl gynybos.

Kremlius nurodė, kad abu lyderiai kalbėjosi ilgai, o V. Putinas pasakė E. Macronui, kad „atidžiai“ išnagrinės JAV ir NATO atsakymus, o „po to nuspręs dėl savo tolesnių veiksmų“.

Tuo metu Eliziejaus rūmų paskelbtame pranešime apie lyderių pokalbį sakoma, kad jiedu sutarė dėl poreikio deeskaluoti situaciją dėl Ukrainos, o V. Putinas E. Macroną patikino „neturintis jokių puolimo planų“.

Skambutis „leido mums sutarti dėl deeskalavimo būtinybės“, per spaudos konferenciją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas.

„Prezidentas Putinas nepareiškė apie jokius puolimo planus ir sakė norintis tęsti derybas su Prancūzija ir mūsų sąjungininkais“, – pridūrė jis.

Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei įsiveržimas įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.

Maskvos praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad jai pateiktuose atsakymuose į jos susirūpinimą neatsižvelgiama, bet tolesnių derybų galimybės neatmetė.

Eliziejaus rūmai trečiadienį kaip „teigiamą signalą“ sveikino Paryžiuje vykusias Rusijos ir Ukrainos, taip pat Prancūzijos ir Vokietijos, pareigūnų derybas, per kurias buvo priimtas pirmasis bendras Maskvos ir Kijevo rašytinis pareiškimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje nuo 2019 metų.

V. Putinas penktadienį E. Macronui sakė, kad Kijevui svarbu užmegzti „tiesioginį dialogą“ su separatistų lyderiais karo nusiaubtuose Ukrainos rytuose.

„Atsižvelgiant į Paryžiuje vykusio susitikimo rezultatus, pasitvirtino nuotaikos tolesniam Rusijos ir Prancūzijos darbui šiuo formatu“, – pareiškė Kremlius.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(114 žmonių įvertino)
3.5614

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Pajūrio draustinyje prabangų namą pasistačiusiems verslininkams – teismo kirtis: viskas krypsta vilos griovimo link (7)

Viename gražiausių pajūrio draustinių ištaigingą namą pasistatę verslininkai sulaukė jau...

Delfi PliusEdgaras Savickas

Viena turtingiausių Lietuvos šeimų bando atsikratyti sąsajų su Rusija ir Baltarusija: vedamos derybos (1)

Šiuo metu yra vedamos derybos su keliais potencialiais įmonių Baltarusijoje ir Kaliningrade...

Karas Ukrainoje. Ukraina įvardijo, ką laikys pergale prieš Rusiją: jei pralaimėsime, Europa bus visai kitokia Ukrainos kariuomenė praneša apie dar daugiau teritorinių laimėjimų

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Rusijos opozicionierius: Putino aplinka ruošia jam staigmenų

Rusijos opozicijos atstovas Genadijus Gudkovas tvirtina, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino...

Verslas PliusJorge Valero

Karas Ukrainoje paveikė visas ekonomikos sritis – ES ruošiasi audrai (2)

Naujų energijos kainų šuolių, sparčiai kylančių maisto kainų ir su tuo susijusių socialinių...

Eksperimentas nustebino: važiuojant lėčiau pavyko sutaupyti, tačiau tokia strategija suveiks ne su visais automobiliais (2)

Prasidėjus degalų kainų raliui vairuotojai dažniau atkreipia dėmesį į patarimus, kaip važiuoti...

Draugės ištarta frazė „pasidariau žiedą“ nuvedė netikėtu keliu: pomėgis išaugo į subtilų verslą

Jaukūs sostinės Užupio rajone įsikūrę prabangios juvelyrikos namai „ v2o “ gyvuoja dar tik...

Delfi PliusIeva Jazavitienė

Vasaros atostogoms išleidžiame daugiau nei Kalėdoms: kaip susiplanuoti biudžetą jau dabar

Kada išleidžiame daugiau – vasarą ar prieš Kalėdas? Internete nuomonės išsiskiria – vieni...

Prasčiausiose Dončičiaus atkrintamųjų rungtynėse – „Mavericks“ sutriuškinimas ir randas slovėnui

„Golden State Warriors“ NBA Vakarų konferencijos finalą atidarė abejonių nekeliančia...

Tyliai tūnanti liga gali baigtis kepenų ciroze ar vėžiu: net nejausdami simptomų žmonės gali užkrėsti kitus

Hepatitas – virusinė užkrečiamoji (infekcinė) kepenų liga, galinti tyliai ir ramiai slėptis...