"Arnault neturi kitos išeities, tik paduoti į teismą (dienraštį) "Liberation", atsižvelgiant į šios antraštės nepaprastą vulgarumą ir agresyvumą", - sakoma jo atstovo pranešime, kuriame aiškinama, kodėl verslininkas pateiks ieškinį dėl kairiosios pakraipos leidinio šmeižto.
B.Arnault, vadovaujantis prabangos prekių konglomeratui LVMH, teigia, kad siekdamas tapti Belgijos piliečius nemėgina išvengti didelių mokesčių, kuriuos naujoji Prancūzijos socialistų vyriausybė ketina įvesti turtingiems šalies gyventojams.
"Liberation" antraštė, išspausdinta ant besišypsančio LVMH vadovo nuotraukos, siejama su ankstesnio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy viešai išsakyta replika "Casse-toi, pov' con" ("Dink, skurdžiau idiote") vyrui, kuris atsisakė paspausti jam ranką.
Šį įžeidimą vėliau dažnai primindavo N.Sarkozy kritikai iš kairiųjų stovyklos.
B.Arnault, kurį sieja glaudūs ryšiai su N.Sarkozy, laikomas ketvirtuoju turtingiausiu vyru pasaulyje, o žurnalas "Forbes" jo turtą vertina 41 mlrd. JAV dolerių.
Jis sekmadienį atmetė kritiką, kad esą elgiasi nepatriotiška, teigdamas, kad neketina tapti mokesčių tremtiniu, nors prašo Belgijos pilietybės tuo metu, kai krizės prislėgta Prancūzija ruošiasi įvesti 75 proc. pajamų mokestį daugiausiai uždirbantiems.
"Esu ir liksiu mokesčius mokantis Prancūzijos gyventojas, o šiuo atžvilgiu aš, kaip ir viso Prancūzijos žmonės, vykdysiu savo fiskalines prievoles", - B.Arnault sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad jo siekis gauti antrą pilietybę "susijęs su asmeninėmis priežastimis".
"Liberation" pagrindinis akcininkas baronas Edouard’as de Rothschildas pareiškė, kad palaiko laikraščio poziciją ir kad pats moka mokesčius "gera valia".
"Tiesiog tai buvo padaryta provokuojančiu "Liberation" stiliumi, ir manau, jog tai buvo labai gera rinkodaros operacija, - pažymėjo jis. - Kai prašote labiausiai pasiturinčių žmonių dvejus metus dėti pastangas - pastangas dėl nacionalinio solidarumo, su tuo turėtų būti sutinkama."
Kai 1981 metais Prancūzijoje buvo išrinktas ankstesnis socialistas prezidentas Francois Mitterrand’as, B.Arnault trejus metus gyveno Jungtinėse Valstijose ir grįžo į Prancūziją tik tuomet, kai socialistai perėjo prie labiau konservatyvios ekonominės politikos.
Sekmadienio vakarą duodamas interviu televizijai socialistas prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad B.Arnault "privalo pasverti, ką reiškia prašytis kitos pilietybės, nes mes didžiuojamės būdami prancūzais".
"Tokiu metu reikia apeliuoti į patriotizmą", - sakė jis.
B.Arnault žingsnį smerkė tiek kairiosios, tiek dešiniosios Prancūzijos partijos, vadindamos jį išdavikišku.
Tačiau Francois Fillonas, kuris buvo šalies premjeras vadovaujant N.Sarkozy, pareiškė, jog dabartinės vyriausybės "kvaili sprendimai" duoda "baisių rezultatų".
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas birželį išprovokavo žodžių karą su Prancūzija, pareiškęs, kad "išties raudoną kilimą" prancūzų bendrovėms, jeigu F.Hollande'as įvykdys savo pažadus dėl didesnio turtingųjų apmokestinimo.