„Deputatus surinko kariai, ką ir bekalbėti. Tam, kad suvarytų juos į sales, kad jie balsuotų. Taip, aš buvau vienas iš tų karių vadų", - teigė I. Strelkovas-Girkinas.
Kalbėdamas diskusijoje jis teigė, kad Kryme buvo nuo vasario 21 d. ir visą situaciją matė iš vidaus.
Pasak jo, teisėsaugos organai Kryme tebevykdė Kijevo nurodymus ir naujajai valdžiai nepakluso.
Pats I. Strelkovas-Girkinas vadovavo būriams, kurie jėga surinko ir privertė Krymo deputatus priimti reikiamus sprendimus – balsuoti už atsiskyrimą nuo Ukrainos. Tokiu būdu buvo pasiektas neva legitimus sprendimas.
Ukrainos kariuomenė Kryme taip pat išliko lojali Ukrainai. I. Strelkovas-Girkinas prisipažįsta vedęs derybas su kai kuriais ukrainiečių kariuomenės daliniais, tačiau dauguma jų išliko ištikimi Kijevui.
I. Strelkovo-Girkino teigimu, vienas esminių faktorių, leidusių Rusijai sėkmingai perimti Krymą, ten buvusių Rusijos karių palaikymas.
Tai, kad Rusijos kariuomenės iš pradžių nebuvo Donecke ir Luhanske, buvo pagrindinė priežastis, kodėl Rusija nesiekė šių regionų prijungimo.