Diena anksčiau FSIN pareiškė, kad Aleksejui Navalnui lygtinio paleidimo bausmę („Yves Rocher“ byloje) gali pakeisti laisvės atėmimu. Anksčiau žinyba grasino imtis tokių priemonių, jei opozicionierius nepasirodys FSIN gruodžio 29 d. – jis bus apkaltintas išsisukinėjimu nuo baudžiamosios-vykdomosios inspekcijos kontrolės. Ši data buvo paskutinė bandomojo laikotarpio diena „Yves Rocher“ byloje.
Pagal įstatymą, A. Navalnas mažiausiai du kartus per mėnesį turėjo pasirodyti FSIN institucijose, tačiau pastaruosius penkis mėnesius jis gydėsi Vokietijoje po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Politikas grįžo į Rusiją sausio 17 d.
Atskridusį A. Navalną sulaikė tiesiai oro uoste.
Leidinio „Spektr“ korespondentas aptarė su ekspertais, kas gali laukti politiko tardymo izoliatoriuje, esančiame dispozicijoje žmogaus, pasirašiusio įsakymą dėl jo paieškos, dabartinio Maskvos FSIN vadovo, vidaus reikalų generolo majoro S. Morozo.
Į baudžiamąją ir pataisos sistemą (BPS) S. Morozas atėjo 1996 m. Jis buvo Saratovo ir Čeliabinsko sričių tardymo izoliatorių viršininkas. Nuo 2008 iki 2016 m. vadovavo Rusijos FSIN Briansko srityje. Šiuo metu jis vadovauja FSIN Maskvoje.
Fiktyvus maištas
2008 m. 1-ojoje griežtojo režimo kolonijoje Kopeiske (Čeliabinsko sritis) įvyko masinis nuteistųjų maištas, apie kurį sužinojo net prezidentas. Neramumai kilo po to, kai konvojiniai palydovai lazdomis mirtinai uždaužė keturis nuteistuosius. Būtent šiuo laikotarpiu, – 2003–2008 m., S. Morozovas dirbo Čeliabinsko srities BPS – 10-osios pataisos kolonijos viršininku, o paskui – šio regiono FSIN viršininku.
Generalinės prokuratūros patikrinimas atskleidė, kad Čeliabinsko srities FSIN Vyriausiosios valdybos viršininkas Vladimiras Židkovas pats inscenizavo nuteistųjų maištą, siekdamas nuslėpti kolonijos sargybinių įvykdytas žmogžudystes. Jis taip pat liepė ginkluotiems konvojiniams palydovams sumušti vieni kitus, imituojant, kad juos užpuolė bausmę atliekantys kaliniai.
Galiausiai V. Židkovui skyrė 5 metų lygtinio paleidimo bausmę. Realias laisvės atėmimo bausmes gavo maištą sukėlę kaliniai ir mirtinai uždaužę nuteistuosius sargybiniai. O S. Morozas, praėjus dviem mėnesiams po maišto kalėjime, ėmė vadovauti Briansko FSIN.
Mušimas skambant „Rammstein“ muzikai ir VIP kalėjimas
Briansko kolonijose nuteistųjų gyvenimas gali būti įvairus – vieni valgo sušius, kitus sumuša, praėjus vos kelioms valandoms po atvykimo.
2019 m. gruodį Klincuose, 6-ojoje pataisos kolonijoje mirtinai sumušė nuteistąjį Romaną Saryčevą. Jis išbuvo kolonijoje vos 1 val. 40 min. Tyrėjai išsiaiškino, kad jam liepė atsitūpti veidu į sieną ir pradėjo mušti, nes jis mėgino atsisukti ir pasikalbėti su sargybiniais. Jį sumušusius sargybinius ir kolonijos viršininką patraukė baudžiamojon atsakomybėn. Vis tik tyrimo metu paaiškėjo, kad 6-ojoje pataisos kolonijoje egzistuoja neoficiali naujokų priėmimo instrukcija, sukurta dar tuo metu, kai Briansko FSIN vadovavo S. Morozas.
Buvę 6-osios kolonijos nuteistieji pasakojo, kad nuteistųjų apžiūra vykdavo skambant grupės „Rammstien“ muzikai. Tinklalapio „Gulagu.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas „Spektr“ korespondentui paaiškino, kad taip daryta, turint du tikslus: paskatinti tuos, kurie muš naujokus, ir užgožti mušamųjų riksmus.
Nuteistuosius mušdavo per galvą ir į pilvą, paskui jie išeidavo į kolonijos teritoriją susilenkę kampu, pakeliui juos irgi galėdavo sumušti. Kalėjimo kieme jiems liepdavo kasti kastuvais draudžiamą žemę (žemės kasimas įkalintiesiems draudžiamoje zonoje – pažeminimo forma nuteistiesiems – „Spektr“), o paskui įvesdavo į patalpą. Paskui patalpoje, kurioje vykdavo kratos, naujai atvežtuosius išrengdavo, liepdavo pasisukti veidu į sieną, atsitūpti ir sunerti ant pakaušio rankas. Paskutinis išbandymas – tualetų plovimas, kas kalėjime irgi laikoma žeminančiu dalyku. Sargybiniai viską filmuodavo.
O Briansko srityje, Suraže esančioje 3-iojoje kolonijoje-gyvenvietėje priešingai – nuteistiesiems įrengti išskirtinio komforto kambariai, tiesa, toli gražu ne visi gali atlikti juose bausmę. Andrejus Puškaris, buvęs Dūmos nario padėjėjas, už 9 mln. dolerių masto sukčiavimą buvo nuteistas devyneriems metams laisvės atėmimo. Iš pradžių jis atliko bausmę Klincų kolonijoje Briansko srityje, vėliau – Suražo 3-iojoje kolonijoje-gyvenvietėje.
Jis pats davė interviu žurnalistams, kuriame pasakojo apie sąlygas pataisos įstaigose, kuriose atliko bausmę. A. Puškaris ten buvo VIP nuteistasis. Taigi Suražo kolonijoje-gyvenvietėje kyšiai padėjo jam ne tik išeiti iš įkalinimo įstaigos, bet ir keliauti, jis netgi buvo nuvykęs į Italiją pas draugą. Kukliais skaičiavimais, siekdamas palengvinti gyvenimo sąlygas šioje kolonijoje, jis išleido apie 5 mln. rublių (apie 56 tūkst. eurų). Savo gyvenimą Klincų kolonijoje A. Puškaris lygino su banketo ir pamišėlių namų deriniu – girtuoklystės, narkotikai, muštynės ir beveik nepriekaištingas meniu su sušiais iš restorano.
Visa tai dėjosi, kol Briansko FSIN vadovavo S. Morozas.
Tiesa, kai po A. Puškario pasakojimo kilo skandalas, Suražo kolonijos viršininką Igorį Ficą teisė, bet po kelerių metų panaikino teistumą ir jis tapo valdininku vienoje Briansko savivaldybės įmonėje, atsakingoje už miesto aplinkotvarką ir kelius.
Valdžia – „vykdantiesiems“
Skandalai lydi ir S. Morozo tarnybą Maskvos FSIN (jis vadovauja jai nuo 2016 m. – „Spektr“). Pavyzdžiui, 2017 m. gruodį teisėsaugininkai vėl rado VIP kamerą, šį kartą – 1-ajame tardymo izoliatoriuje „Matrosskaja tišina“. Visuomeninės stebėjimo komisijos narės žurnalistės Evos Merkačevos informacija, kameras suremontavo, aprūpino buitine technika, nešiojamaisiais kompiuteriais ir netgi telefonais. Tačiau rimtų pažeidimų nei FSIN vadovybė, nei tyrėjai neaptiko.
„Patikrinimas parodė, kad antrojo režimo korpuso penktame aukšte kamerose vyko remonto darbai. Buvo naudojamos rėmėjų statybinės medžiagos. Galima įvardinti, kad šie darbai – daugiau nei geros kokybės. Jei taip galėtų įrengti visas kameras... Pavyzdžiui, pakabinamą unitazą išmontavome (dabar jis – pasimatymų kambaryje), nes negalėjome sau leisti įrengti tokių unitazų visose kamerose. Viskas turi atitikti standartus“, – interviu MK sakė O. Morozas.
Teisėsaugos projekto „Gulagu.net“ koordinatoriai rado tardymo izoliatoriuje „Matrosskaja tišina“ ne VIP kameras, o sistemingų pažeidimų, šantažavimo ir kankinimų įrodymų.
„Mes, „Gulagu.net“ koordinatoriai ir savanoriai, ilgiau nei metus viešinome organizuotas nusikalstamas grupuotes, korumpuotų FSIN darbuotojų ir nusikaltėlių susivienijimo [atvejus], rodėme filmuotos medžiagos iš tardymo izoliatoriaus, dešimtis įkalintųjų raštelių su reikalavimais pervesti pinigų į organizuotų nusikalstamų grupuočių sąskaitas, kad jie būtų perduoti vadinamiesiems įteisintiems vagims (mažiausiai 50 proc. būdavo išgryninami ir perduodami šios schemos stogui FSIN vyriausioje operatyvinėje valdyboje ir Federalinės saugumo tarnybos valdyboje „M“), publikavome organizuotų nusikalstamų grupuočių sąskaitas, jų telefono numerius ir netgi įrašus pokalbių su šiais vadinamaisiais „prižiūrinčiaisiais“ ir „vykdančiaisiais“, kurie laisvai vaikščiodavo po 1-ąjį tardymo izoliatorių, o už mėginimą nepaklusti ir nevykdyti organizuotos nusikalstamos grupuotės reikalavimų galėdavo bet kokiam žmogui suskaldyti galvą, kaip ir padarė 2020 m. gegužės 31 d. pasivaikščiojimų kieme Piotrui Turlajevui – jam sulaužė žandikaulį, nosį, akiduobę, keliose vietose įskėlė veido ir kaukolės kaulus“, – rašė „Gulagu.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas oficialioje projekto svetainėje.
Rugpjūtį teisėsaugininkai išpublikavo trijų valandų trukmės filmuotą tyrimą apie kankinimus, šantažavimą ir apie nusikaltėlių ir jėgos struktūros darbuotojų susivienijimą tardymo izoliatoriuje „Matrosskaja tišina“.
„Gulagu.net“ tyrimai rodo, kad tardymo izoliatoriaus administracija kontroliuoja nuteistuosius per „vykdančiuosius“, kurie turi „autoritetą“, taip pat renka „duoklę“. Viskas vyksta per juos. Pinigai išgryninami per lyderius arba pervedami jiems į banko sąskaitą“, – rašoma tyrime.
Fondo „Rus sidiaščiaja“ vadovė Olga Romanova viena iš esminių pataisos įstaigų problemų laiko apgavikiškus banko kontaktų centrus. Pernai liepą tardymo izoliatoriuje „Matrosskaja tišina“ netgi atliko kratą.
„Šito pasiekė Grefas. Jis pats ėjo pas V. Putiną. Bet galiausiai nubaudė tik jaunesnįjį inspektorių ir operatorių“, – pasakojo O. Romanova.
Jos nuomone, kai Maskvos FSIN ėmė vadovauti S. Marozas, „Maskvos tardymo izoliatoriuose suvešėjo reketavimas“.
Paraleliai išaiškėjo dar vienas garsiai nuskambėjęs įvykis. FSIN Saugumo valdybos spaudos tarnyba pranešė, kad viename tardymo izoliatoriuje išaiškino grupuotę iš mažiausiai 50 asmenų, priklausiusių ekstremistiniam judėjimui ABV (kriminalinė subkultūra „Areštuotųjų baudžiamoji vienybė“, kuri yra draudžiama Rusijos teritorijoje – „Spektr“). Vėliau paaiškėjo, kad tai vyko 4-ame tardymo izoliatoriuje („Medved“). Įkalintieji pastoviai reikalaudavo iš tose pačiose kamerose esančių įkalintųjų pinigų, grasindami susidoroti.
Prokuratūra sureagavo į „Gulagu.net“ koordinatorių pareiškimus – „informavo Maskvos FSIN viršininką apie daug pažeidimų, šimtus mobiliųjų telefonų, bendrąjį fondą, šantažavimus, sumušimus ir korupciją 1-ame tardymo izoliatoriuje „Matrosskaja tišina“. V. Osečkino šaltinis FSIN teigė, kad S. Morozas buvo išėjęs dviem mėnesiams priverstinių atostogų.
„Gulagu.net“ įkūrėjo teigimu, Maskvos FSIN vadovas S. Morozas vaikščiojo į apklausas, ruošėsi atsistatydinimui ir kaltinimų pateikimui. „Nors nepraleido progos, padedamas globėjo Anatolijaus Rudoj, susitarti su Tiriamuoju komitetu, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, „išspręstų klausimą“ ir būtų perkeltas – išsiųstas į vieną Rusijos regioną, pažeminus pareigas iki teritorinės institucijos viršininko pavaduotojo“, – įsitikinęs V. Osečkinas.
S. Morozas (žodžių žaismas: rusų k. „moroz“ reiškia „šaltis“) viską įšaldė
Teisėsaugininkai apibūdiną S. Morozą kaip patyrusį, bet ir grubų viršininką. „Jis sumaniai vaidina valstybės veikėją, moka gražiai pakalbėti. Tačiau viską apgalvojantis, santūrus būna tik viešumoje, su svetimais žmonėmis. Kartu su juo dirbę pasakojo, kad jis mėgsta duoti neginčijamus įsakymus. Negali pakęsti, kai nevykdomi jo nurodymai“, – pasakojo V. Osečkinas.
„Nuteistieji turi patarlę „Morozas viską užšaldė“. Jis grubus. Ir visos savo karjeros metu taip ir nebuvo nubaustas“, – teigė O. Romanova.
V. Osečkinas mano, kad priverstinės atostogos, kurias, tikėtina, buvo pasiėmęs S. Morozas, susijusios su kankinimų ir šantažavimų tyrimu, kurį atlieka prokuratūra. O. Romanova jas sieja su kratomis dėl apgavikiškų banko kontaktų centrų bylos.
Teisėsaugininkai mano, kad kol kas S. Morozui negresia baudžiamoji byla. „Suprantate, pas mus nebūna, kad vienu metu įvykdytų kelis skambius suėmimus. Jau buvo V. Maksimenka, A. Kaminovas. Juo dar bus domimasi. Taigi dabar jis dėl savo laisvės pasodins bet kokį Navalną“, – aiškino O. Romanova.
Teismas suėmė buvusį FSIN vadovo pavaduotoją Valerijų Maksimenką sausio 25 d., jis kaltinamas piktnaudžiavęs įgaliojimais, statant žinybos objektus. Tyrėjų nuomone, 2018 m. jis sudarė kelių milijardų rublių vertės valstybinių sutarčių su kompanija, kuri turėjo pastatyti ir suremontuoti žinybos pastatus.
Statybininkai neturėjo reikiamų išteklių, todėl sandoriai baigėsi 189 mln. rublių nuostoliu. Jis nepripažino savo kaltės.
2017 m. iškėlė bylą dėl sukčiavimo remontuojant prezidento rezidenciją, vieni iš pagrindinių įtariamųjų – kompanijos „Forum“ vadovas Dmitrijus Michalčenka ir unitarinės įmonės „Ateks“ vadovas Andrejus Kaminovas.
Tyrėjų teigimu, 2012 m. gruodį Federalinė saugumo tarnyba sudarė su „Ateks“ valstybinį sandorį dėl objektų statymo prezidento rezidencijoje Novo Ogariove. Kompanijos „Ateks“ ir „Strojfasad“ gavo 2,6 mlrd. rublių dydžio avansą, paskui iš šių lėšų per trumpalaikes įmones iš pradžių pavogė 225 mlrd. rublių, o visa žalos suma buvo 1,3 mlrd. rublių.
V. Osečkinas ir O. Romanova S. Morozo „atkaklumą“ sieja su įtakingais globėjais tarp aukštus postus užimančių FSIN ir FST darbuotojų. Pokalbio su „Spektr“ korespondentu metu jie minėjo FSIN direktoriaus pavaduotoją Anatolijų Rudyj, FSIN vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininką Jevgenijų Gnedovą, Rusijos FSB Ekonominio saugumo tarnybos vadovo pavaduotoją Sergejų Alpatovą.
Štai tokią reputaciją turintis generolas majoras S. Morozas siekė, kad būtų sulaikytas A. Navalnas.
