Jeffrey Feltmanas (Džefris Feltmanas) JT Saugumo Tarybos posėdyje, kad sprogimų kraterių analizė, atlikta Europos stebėtojų, rodo, jog raketos buvo paleistos iš teritorijos, kontroliuojamos prorusiškų separatistų.
„Mariupolis yra už betarpiškos konflikto zonos. Taigi, gali būti daroma išvada, kad subjektas, kuris paleido tas raketas, sąmoningai taikėsi į civilius gyventojus“, – sakė J.Feltmanas, pabrėždamas, kad tokie veiksmai yra tarptautinių humanitarinių įstatymų pažeidimas.
„Mes visi privalome pasiųsti nedviprasmišką žinią: kaltininkai privalo būti patraukti atsakomybėn ir teisiami“, – pažymėjo jis.
Prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka šeštadienį tuojau po tos atakos pareiškė, kad sukilėlių pajėgos pradėjo puolimą siekdamos užimti Mariupolį, tačiau kai paaiškėjo kraujo praliejimo mastas, jis paneigė davęs įsakymą pulti tą Azovo jūros uostamiestį, svarbų pietryčių Ukrainos pramonės centrą.
Kijevo vyriausybės kontroliuojamas Mariupolis laikomas strategiškai svarbia jungtimi tarp separatistų okupuotos teritorijos Ukrainos rytuose ir Juodosios jūros pusiasalio Krymo, kurį pernai aneksavo Rusija.
15 narių turinti Saugumo Taryba surengė skubų posėdį po to, kai Rusija praėjusį savaitgalį blokavo jos pareiškimą, kuriame turėjo būti pasmerktas smurtas Mariupolyje ir cituojamas A.Zacharčenkos pareiškimas apie pradedamą puolimą.
Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad separatistų lyderio žodžiai buvo „ištraukti iš konteksto“. Jis taip pat kaltino Vakarų šalių vyriausybes aklai palaikant Kijevą šiame konflikte.
JAV ambasadorė Samantha Power atrėžė, kad Rusija, palaikydama naują separatistų puolimą, siekia „perkelti rusų kontroliuojamos teritorijos liniją gilyn į Ukrainą“.
„Nepaisydama Zacharčenkos pareiškimų, Rusija toliau stengiasi kvailinti tarptautinę bendruomenę ir verčia kaltę dėl smurto ukrainiečiams“, – sakė S.Power.
JAV diplomatė kaltino Rusiją pastarosiomis savaitėmis aprūpinus sukilėlius „šimtais karinės technikos vienetų“, įskaitant tankus, kitokias šarvuotąsias mašinas, sunkiosios artilerijos pabūklus, salvinės raketų ugnies sistemas ir modernius zenitinių raketų kompleksus.
Jau daugiau kaip 5 tūkst. žmonių žuvo per devynis mėnesius vykstantį konfliktą Rytų Ukrainoje, o dar per 1 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, siaučiant didžiausiai Europoje humanitarinei krizei po Balkanų karų praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
JT Saugumo Taryba yra surengusi jau beveik 30 posėdžių dėl padėties Ukrainoje nuo konflikto toje šalyje pradžios, per kuriuos buvo griežtai kritikuojama Rusija – nuolatinė Tarybos narė, turinti veto teisę. Tačiau nebuvo imtasi jokių konkrečių veiksmų JT lygmeniu, kad būtų išspręsta ta krizė.
Ukrainoje žuvo 9 kariai
Ukrainoje per praėjusią parą vykusius susirėmimus su prorusiškais separatistais žuvo devyni ukrainiečių kariai, 29 sužeisti.
Susirėmimai Ukrainoje suintensyvėjo, kai separatistai Donecko regione praėjusią savaitę paskelbė daugiau nebedalyvausiantys taikos derybose.
Ragina didinti spaudimą Rusijai dėl konflikto Ukrainoje
Labiausiai Rusijos politiką kritikuojančios Europos Sąjungos (ES) narės, tarp jų Lietuva ir Lenkija, pirmadienį ragino griežtinti sankcijas Maskvai reaguojant į naują prorusiškų separatistų puolimą Ukrainos rytuose, bet Bendrijos politikoje itin didelę įtaką turinti Vokietija laikėsi atsargesnės pozicijos.
Rytų Ukrainoje atsinaujinus mūšiams, Europos Sąjungoje vėl pradėta svarstyti galimybė sugriežtinti sankcijas, nors dar prieš savaitę ministrai diskutavo dėl Bendrijos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini parengto dokumento, kuriame ES šalių vyriausybėms siūloma atnaujinti dialogą su Rusija kai kuriose srityse, jeigu Maskva įgyvendintų Ukrainos taikos susitarimą.
ES ambasadoriai antradienį rengia pasitarimą, ruošdamiesi ketvirtadienį vyksiančiam ministrų susitikimui, bet vienas Bendrijos diplomatas sakė, jog kol kas atrodo mažai tikėtina, kad būtų nuspręsta skelbti naujas sankcijas. Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad ministrai paprašys pareigūnų parengti galimų tolesnių priemonių sąrašą.
28 šalių bloko narės jau seniai laikosi skirtingų nuomonių dėl sankcijų Rusijai. Kai kurios šalys, itin kritiškai vertinančios Rusijos veiksmus, po atakos Mariupolyje pareikalavo nedelsiant sugriežtinti atsaką.
„Vakarų pasaulio atsakas turėtų būti labai griežtas, – per spaudos konferenciją Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. – Mano nuomone, ES turėtų atsakyti apgalvotai iškeldama klausimą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu pareiškė: „Daug kartų esame sakę, kad jeigu padėtis Ukrainoje blogės, jeigu Rusija tęs savo agresyvius veiksmus, mes skelbsime papildomas sankcijas. Būtent to tikiuosi iš ketvirtadienio susitikimo.“
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris mano, jog Rusija dar neperžengė „raudonos linijos“, kad būtų skelbiamos naujos sankcijos.
„Daug kas priklausys nuo to, kaip reikalai klosis tris ateinančias dienas. Po derybų, kurias pastarosiomis dienomis vedžiau su kai kuriais kolegomis Europoje, niekas nėra nusiteikęs žūtbūt susitikti Briuselyje skelbti sankcijų“, – aiškino jis..
„Tačiau, žinoma, ataka arba platesnis puolimas prieš Mariupolį būtų padėties kokybinis pokytis, į kurį turėtume reaguoti“, – pridūrė F.-W.Steinmeieris.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, savaitgalį kritikavo „nuolaidžiavimą“ Rusijai ir sakė, kad atėjo „laikas sustiprinti mūsų politiką remiantis šaltais faktais, o ne iliuzijomis“.
Kita vertus, dalis ES šalių, tarp jų Italija, Graikija, Kipras, Bulgarija, Liuksemburgas ir Austrija, sankcijų politiką palaiko nenoriai.
JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Samantha Power pirmadienį pareiškė, kad ataka Mariupolyje atskleidžia Maskvos tikslą per prorusiškus separatistus padidinti Ukrainoje kontroliuojamą teritoriją.