„Sirijos vyriausybė trukdė humanitarinių agentūrų ir organizacijų, teikiančių nešališką pagalbą, darbui. Sirijos vyriausybė taip pat nesugebėjo užtikrinti negalią turinčių vaikų apsaugos, prieigos prie jų pagrindinių teisių ir poreikių tenkinančių paslaugų, tokių kaip sveikatos priežiūra, pagalbiniai prietaisai, švietimas“, – teigė nevyriausybinė organizacija.
HRW apklausė 30 žmonių – iš jų 6 buvo vaikai, 2 – aštuoniolikmečiai (vienas vyras ir viena moterys), likę 28 asmenys – vaikų tėvai ir giminės. Apklaustieji buvo vaikai ar vaikų giminaičiai, turintys įvairių mokymosi, fizinių, raidos, intelekto, jutimų, išraiškos ar imlumo kalbos sutrikimų arba autizmą. Daugelis minėtų vaikų gimė prieš pat konflikto pradžią 2011 metais arba karo metu.
Rizika išpuolių metu
„Daug kartų atsisakiau išeiti iš namų, kad bandyčiau pabėgti; man buvo tiesiog per sunku bėgioti su ramentais. Reikėtų kelių žmonių, kurie padėtų man įsėsti į automobilį, todėl jie taptų lengvu antskrydžio taikiniu. Norėjau, kad kiti žmonės nepatirtų tokios rizikos“, – sakė aštuoniolikmetė mergina Thara J., netekusi kojos oro atakos metu.
HRW teigimu, neįgalūs žmonės turi mažiau galimybių pabėgti bet kokio karinio konflikto metu, ypač jei nėra išankstinio įspėjimo ar prieigos prie pagalbinių priemonių. Jie gali būti palikti: jų šeimos kartais priima sprendimą bėgti su kitais, kurie gali lengvai pabėgti.
Tokios globalios tendencijos yra itin aktualios kalbant apie Siriją – valstybę, kurioje gali būti iki 28 proc. gyventojų, turinčių negalią. 2021 m. Sirijoje atliktas poreikių vertinimas parodė, kad 19 proc. Sirijos vaikų nuo 2 iki 17 metų turi negalią, o kitame 2022 m. kovo mėn. paskelbtame vertinime nustatyta, kad 21 proc. vaikų nuo 2 iki 4 metų amžiaus Šiaurės rytų Sirijoje turi negalią. Manoma, jog daugiau nei 1,5 milijono gyventojų tapo neįgalūs dėl karo.
Vaikai, turintys klausos, raidos ar intelekto negalią, gali negirdėti, nežinoti ar nesuprasti, kas vyksta išpuolio metu. „Mes su žmona nuolat ją stebime, o jei išgirstame puolimą, turime fiziškai eiti ir sugriebti ją, kad atsineštume ją į slėptuvę“, – taip karo siaubą apibūdino Ahmedas, šešių vaikų tėvas, tarp jų – kurčia dukra.
„Smūgis kliudė mūsų namo balkoną, ir jis nesuprato, kas vyksta. Turėjome paimti jį už rankos ir ištraukti, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Jis nežinojo, kas vyksta“, – sakė Fatima J., vienuolikmečio berniuko, turinčio protinę negalią motina.
HRW teigimu, interviu atskleidė, kad dėl pagalbinių priemonių, tokių kaip vežimėliai, protezai ar klausos aparatai, nebuvimo neįgaliems vaikams tapo sudėtinga pabėgti nuo karo veiksmų.
Skurdo ir riboto prieinamumo paslaugų pasekmės
HRW teigimu, kalbintoms šeimoms buvo itin sunku aprūpinti savo vaikus būtiniausiomis prekėmis, įskaitant maistą, sveikatos priežiūrą, tinkamą būstą, pagalbinius prietaisus, vaistus, terapiją, sauskelnes ir transporto mokesčius, kad jie galėtų patekti į mokyklą ir kai kuriuos paslaugų centrus. Namų ūkiai Sirijoje, kuriuose yra daugiau nei vienas neįgalus narys, 9 proc. mažiau nei kiti namų ūkiai galės patenkinti savo pagrindinius poreikius. 60 proc. namų ūkių, kuriuose gyvena asmuo su negalia, maisto trūksta, lyginant su 51 proc. namų ūkių, neturinčių šeimos narių su negalia.
Tik du iš HRW apklaustų tėvų turėjo saugų pajamų šaltinį. Apklausti suaugusieji, turintys negalią, ir vaikų su negalia tėvai bei globėjai pranešė apie sunkumus ieškant darbo.
„Iki 2011 m. turėjau patikimą darbą vyriausybėje, be to, turėjau nuosavą žemės ūkio prekių parduotuvę, nes turiu žemės ūkio inžinieriaus bakalauro laipsnį. Turėjau pakankamai pajamų savo šeimai ir gyvenome taikiai be baimės. Prasidėjus karui viskas pasikeitė, aš praradau darbą ir namą. Mano dukra turi negalią, aš net negaliu sau leisti nusipirkti klausos aparatų“, – taip savo ekonominę situaciją apibūdino šešių vaikų tėvas Ahmed.
Prieigos prie švietimo trūkumas
Mažiau tikėtina, kad vaikai su negalia mokysis mokyklose nei kiti vaikai: 50 proc. vaikų, kuriems pranešta apie sveikatos sutrikimus, sužalojimus ar negalią, pranešė lankantys mokyklą, palyginus su 84 proc. kitų vaikų.
Pasak HRW, pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai su negalia neįtraukiami į mokslą Sirijoje, yra šios: ekonominiai suvaržymai, ribotos švietimo įstaigos, galinčios užtikrinti įtraukųjį švietimą, nepakankamos investicijos į mokymosi priemones, įtraukias mokymo programas ir socialinė stigma, taip pat prieinamumo trūkumas mokyklose, pagalbiniai prietaisai ir apmokyti mokytojai. Ankstyvojo ugdymo centrai taip pat yra riboti.
Merwa, turinti dvi dukteris su klausos negalia, sakė, kad Afrino mokyklos atsisakė priimti jos dukteris. „Mokykla, kurioje bandžiau registruoti savo vaikus, buvo valstybinė“, – sakė ji. „Mokytojai man pasakė, kad negali mokyti mano dukterų, nes neturi specialistų.“
Keturi tėvai, apklausti dėl šios ataskaitos, nebandė leisto savo vaiko turinčio negalią į valstybinę mokyklą, nes manė, kad vaikas nebus įtrauktas dėl savo negalios, arba yra įsitikinę, jog mokykla nepalaikytų neįgalaus vaiko, jei jis arba ji patirtų patyčias, būtų sužeistas.
Iššūkiai, su kuriais susiduria humanitarinės agentūros
Valdžios institucijos įgyvendino teisinę ir politinę sistemą vyriausybės kontroliuojamose srityse, kurios leido joms bendradarbiauti su pagalba, apribodamos humanitarinių organizacijų patekimą į bendruomenes, kurioms reikia pagalbos, selektyviai patvirtindamos pagalbos projektus ir nustatydamos reikalavimus bendradarbiauti su patikrintomis saugumo priemonėmis, teigė HRW.
Be prieigos apribojimų ir Sirijos valdžios institucijų kišimosi į pagalbą, šiuo metu skiriamo humanitarinio finansavimo nepakanka Sirijos humanitariniams poreikiams patenkinti. Nors JAV, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo skirti 6,7 mlrd. USD (4,3 mlrd. USD 2022 m. ir 2,4 mlrd. USD 2023 m.), ši suma sudaro mažiau nei 50 procentų viso 2022 m. reikalingo finansavimo.
Pasak „Action for Humanity“, pagrindinės „Syria Relief“ labdaros organizacijos, sumažėjusios aukos – šiuo atveju JK vyriausybės – gali priversti 100 000 vaikų, įskaitant neįgaliuosius, sustabdyti mokslus. Labdaros organizacija perspėjo, kad dėl to gali padidėti vaikų darbas, vaikų santuokos, ankstyvas nėštumas, vaikų šaukimas į karines ir ginkluotas grupes, vaikų išnaudojimas ir prekyba vaikais. Dėl finansavimo spragų tūkstančiai vaikų negalės gauti jiems reikalingos psichosocialinės paramos.
Neigiamą įtaką humanitarinių organizacijų darbui turėjo ir Covid-19 pandemija. HRW apklaustos humanitarinės organizacijos, veikiančios šiaurės vakarų Sirijoje, patvirtino, kad turėjo sustabdyti kelias programas dėl lėšų trūkumo arba dėl atsargumo priemonių, kad išvengtų Covid-19 infekcijų.
Šiaurės vakarų Sirijoje veikianti humanitarinė organizacija „Hand in Hand“ teigė, kad iš pradžių Alepo gubernijoje turėjo tris reabilitacijos centrus, teikiančius paramos bendraamžiams paslaugas, psichosocialinę pagalbą, vaikų atsparumo ugdymo veiklą ir švietimo programas vaikams su negalia. Dėl lėšų stygiaus ir Covid-19 pandemijos teko uždaryti Afrino centrą, kuris 6 mėnesius teikė paslaugas 354 vaikams ir buvo vienintelė organizacija regione, siūlanti logopediją.
