C. Lam sakė, kad teisės aktas dėl sankcijų užsienio subjektams turėtų būti priimtas Honkongo įstatymų leidžiamosios institucijos, o ne primestas Pekino. Anot miesto lyderės, ji išdėstė Kinijos vyriausybei savo požiūrį.

Kinija įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų priėmė birželį. Jame numatyta, kad imantis atsakomųjų sankcijų subjektams gali būti taikomi vizų suvaržymai, konfiskuotas ar įšaldytas jų turtas, taip pat uždrausta turėtų verslo reikalų su fiziniais ar juridiniais asmenimis Kinijoje.

Įstatymas buvo priimtas JAV paskelbus sankcijas dešimtims Kinijos ir Honkongo pareigūnų, įskaitant C. Lam. Jie buvo nubausti už Honkongo laisvių varžymą.

„Esama išorės jėgų, užsienio vyriausybių ar užsienio žiniasklaidos priemonių, kurios naudosis galimybe susilpninti mūsų, kaip tarptautinio finansų centro, statusą, taip pat pakirsti pasitikėjimą Honkongu“, – sakė C. Lam.

Po 2019-aisiais Honkonge vykusių didžiulių ir dažnai smurtinių demokratijos šalininkų protestų Pekinas pernai birželį primetė miestui griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, skirtą užgniaužti bet kokias nepaklusnumo apraiškas. Pagal šį įstatymą jau sulaikyta per 100 prodemokratinio judėjimo veikėjų.

Kritikai piktinasi bandymais griežtomis priemonėmis slopinti nepritariančius balsus ir kitokią nuomonę šiame pusiau autonominiame mieste. Anot jų, buvusi britų kolonija praranda laisves, pažadėtas jai, kai Didžioji Britanija 1997 metais grąžino miestą Kinijai.

Anksčiau šiais metais Kinija priėmė teisės aktą dėl Honkongo rinkimų sistemos didžiulio masto pertvarkos, sumažindama tiesiogiai renkamų deputatų skaičių ir užsitikrindama, kad dauguma miesto įstatymų leidėjų bus patikrinti ir atrinkti Pekinui lojalių komitetų.