Hondūro prezidento rinkimuose pirmauja opozicijos kandidatė Castro

Suskaičiavus 40 proc. balsų, buvusi pirmoji ponia X. Castro surinko beveik 53,5 proc. balsų, o Nacionalinės partijos (PN) atstovas N. Asfura liko antras iš 13 kandidatų su 34 proc. balsų, rodo Nacionalinės rinkimų tarybos (CNE) tiesioginis balsų skaičiavimas.

F. Castro, kurios vyras Manuelis Zelaya buvo nuverstas per 2009 metais įvykdytą perversmą, tikisi tapti pirmąja Hondūro prezidente moterimi.

Ši žinia sostinėje Tegusigalpoje paskatino žmones švęsti, šalininkai leido fejerverkus ir pūtė trimitus. „Gera naktis, mes laimėjome“, – kreipdamasi į savo šalininkus sakė X. Castro.

Tai tikrai nebuvo panašu į kruvinus protestus, kurie kilo prieš ketverius metus, kai Juanas Orlando Hernandezas laimėjo antrą kadenciją iš eilės, apkaltintas sukčiavimu. Valdžiai malšinant mėnesį trukusius protestus žuvo daugiau kaip 30 žmonių.

Pranešimai apie bauginimus ir smurtą prieš šiuos rinkimus sukėlė nuogąstavimų, kad balsavimas gali sukelti naujus neramumus.

X. Castro ir N. Asfura ragino balsuoti ramiai, tačiau Nacionalinės partijos (PN) vadovybė pažeidė rinkimų taisykles, paskelbusi pergalę praėjus mažiau nei valandai nuo balsavimo apylinkių atidarymo, ir dėl to sulaukė Europos Sąjungos stebėtojų misijos priekaištų.

CNE pirmininkas Kelvinas Aguirre teigė, kad balsavo „istorinis“ rinkėjų skaičius – 62 proc. iš 5,2 mln. registruotų rinkėjų.

Šiuos rinkimus atidžiai stebi Vašingtonas, nes Hondūras yra ta vieta, kur prasideda migrantų karavanai, norintys pasiekti JAV.

Politologas Raulis Pineda, buvęs PN atstovas parlamente, sakė, kad Vašingtonas darė spaudimą Hondūro valdžios institucijoms, kad būtų užtikrintas laisvas ir skaidrus balsavimas, siekiant išvengti 2017 metais kilusių problemų.

Visoje šalyje budi apie 18 tūkst. policininkų ir tiek pat karių.

Po beveik 12 PN valdymo metų daugelis rinkėjų sakė, kad atėjo laikas pokyčiams. PN buvo valdžioje nuo tada, kai 2009 metais per perversmą, kurį rėmė kariškiai, verslo elitas ir dešinieji politikai, buvo nušalintas M. Zelaya.

Buvęs prezidentas J. O. Hernandezas ir daugelis jo artimiausios aplinkos žmonių buvo paskendęs korupcijos ir prekybos narkotikais skandaluose.

„Hondūras tarptautiniu mastu žinomas kaip narkomafijos valstybė. Tačiau nėra narkomafijos valstybių, yra tik narkomafijos vyriausybės“, – sakė analitikas R. Pineda.

J. O. Hernandezo brolis Tonis atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos JAV kalėjime už prekybą narkotikais.

Kitų kandidatų į prezidentus reputacija irgi dėmėta: N. Asfura 2020 metais buvo apkaltintas 700 tūkst. JAV dolerių valstybės pinigų pasisavinimu, o vadinamuosiuose Pandoros dokumentuose jis buvo siejamas su prekyba poveikiu Kosta Rikoje.

Trečiasis pagrindinis kandidatas prezidento rinkimuose, Liberalų partijos atstovas Yanis Rosenthalis, trejus metus praleido JAV kalėjime dėl pinigų plovimo. Pirminiais duomenimis, jis tesurinko devynis proc. rinkėjų balsų.

„Šioje šalyje daugiau nebus piktnaudžiaujama valdžia“, – pažadėjo rinkimų laimėtoja X. Castro.

Daugeliui rinkėjų pagrindinis klausimas yra darbo vietos. Nedarbas šalyje šoktelėjo nuo 5,7 proc. 2019 metais iki 10,9 proc. 2020 metais, daugiausia dėl koronaviruso pandemijos, rodo Autonominio universiteto atliktas tyrimas.

Be to, 2020 metais šalį nusiaubė du uraganai.

Be prezidento, Hondūro gyventojai rinko 28 Nacionalinio kongreso narius ir 20 Centrinės Amerikos parlamento atstovų.