Hondūro prezidentas atvyksta į Taivaną netikėto valstybinio vizito

J. O. Hernandezas ir Hondūro pirmoji ponia susitiks su salos prezidente Tsai Ing-wen, Taivanui ir Hondūrui minint 80-ąsias diplomatinių santykių metines. Hondūro vadovas taip pat apsilankys Centrinės Amerikos ekonominės integracijos banko biure Taibėjuje.

J. O. Hernandezas vyksta vizito į Taivaną likus kelioms savaitėms iki Hondūro prezidento rinkimų. Sausį jis turi palikti prezidento postą ir tampa vis labiau izoliuotas, JAV federaliniams prokurorams Niujorke kalbant apie jo ryšius su narkotikų prekeiviais.

JAV pareigūnai 2018 metais Majamyje sulaikė prezidento brolį Tony Hernandezą, kuriam šių metų kovą Niujorko teismas skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę dėl didelio masto narkotikų kontrabandos.

Ši kelionė J. O. Hernandezui neduos kokių nors realių politinių dividendų – jis nebegali siekti naujos kadencijos, sakė politologas Antonio C. Hsiangas. Anot jo, prezidentas veikiausiai atvyksta į Taivaną siekti finansinės ar kitokios paramos.

Tuo metu Taivanui nerimą kelia būsimi Hondūro prezidento rinkimai. Kandidatė į prezidento postą Xiomara Castro, laikoma realia pretendente iškovoti pergalę, atvirai pasisako už santykių su Kinija užmezgimą. Tai reikštų, kad Hondūras nebepripažins Taivano kaip valstybės.

X. Castro birželį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė: „Tikiu daugiapoliškumu ir dėl to siūlau užmegzti tarptautinius santykius su žemynine Kinija. Tai padėtų šaliai patekti į sparčiausiai pasaulyje augančią rinką.“

Pekinas pastaraisiais metais intensyvino pastangas izoliuoti Taivaną tarptautinėje arenoje ir tūžta dėl bet kokių mėginimų traktuoti salą kaip nepriklausomą valstybę. Kinija diplomatinėmis ir ekonominėmis priemonėmis spaudžia šalis nutraukti diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažinti Pekiną.

Kinija autonominį, demokratiškai valdomą Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors jį susigrąžins, prireikus – jėga.

Taivanas yra valdomas atskirai nuo žemyninės Kinijos nuo 1949 metų, kai nacionalistai, pralaimėję pilietinį karą, pabėgo į šią salą ir įkūrė alternatyvią vyriausybę.

Nuo to laiko 24 mln. gyventojų turinti sala virto gyvybinga demokratija ir svarbiu technologijų centru, todėl daugelis, įskaitant prezidentę Tsai Ing-wen, siekia įtvirtinti atskirą Taivano identitetą, nors Pekinas šias pastangas laiko separatizmu.