„Šiandien, kaip visada, Ukraina pagerbia milijonų Holokausto aukų atminimą. Mes žinome ir prisimename, kad abejingumas žudo kartu su neapykanta“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pranešime.
Penktadienį minimos nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijoje pastatytos Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo 78-osios metinės – ši data tapo Holokausto aukų atminimo diena.
Ši diena prisimenama ir Vokietijos parlamente. Pirmininkė Bärbel Bas penktadienį per atminimo valandą Bundestage sakė: „Daugelis Vokietijos naikinamojo karo aukų Rytuose buvo ukrainiečiai, – sakė politikė. – Mane sukrečia faktas, kad per dabartines Rusijos atakas prieš Ukrainą žūsta ir Holokaustą išgyvenę žmonės.“
Daugelis išgyvenusiųjų Holokaustą buvo priversti palikti Ukrainą dėl Rusijos vykdomo karo. „Esu sujaudinta, kad keletas jų rado prieglobstį Vokietijoje“, – sakė B. Bas.
O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį ir toliau kartojo teiginį, kad Ukrainoje nusikaltimus vykdo neonaciai – taip Maskva stengiasi pateisinti savo karinę agresiją.
„Pamirštos istorijos pamokos veda prie siaubingų tragedijų pasikartojimo, – sakė V. Putinas. – Tai įrodo nusikaltimai prieš civilius gyventojus, etninis valymas ir baudžiamosios akcijos, kurias Ukrainoje organizavo neonaciai. Būtent prieš šį blogį drąsiai kovoja mūsų kariai.“
Viena iš priežasčių, kurias V. Putinas nurodė pradėdamas „specialiąją karinę operaciją“, buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą. Pasak jo, Ukrainos elgesys su rusakalbiais šalyje prilygsta nacistinės Vokietijos veiksmams. Šiuos teiginius užginčijo Ukrainos vyriausybė ir šalies žydų bendruomenė.
Aušvico muziejus dėl karo Ukrainoje nepakvietė Rusijos atstovų į ceremoniją, kurioje buvo minimos 78-osios nacių stovyklos išlaisvinimo, kurį įvykdė sovietinė Raudonoji armija, metinės.
„Po šio karo Rusijai prireiks labai daug laiko ir labai gilios savianalizės, kad galėtų grįžti į civilizuoto pasaulio susitikimus“, – AFP sakė buvusios stovyklos vietoje įsikūrusio muziejaus atstovas Piotras Sawickis.
