Kai Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pasirinko Hillary Rodham Clinton savo administracijos valstybės sekretore, skeptikai prabilo apie laukiančias problemas, kurias neišvengiamai sąlygos buvusių rinkimų kampanijos varžovų asmenybių ir ambicijų dvikova bei nesutarimai dėl politikos prioritetų.
Tačiau jie klydo.
© Reuters/Scanpix
Prezidentas ėmėsi vadovauti užsienio politikai, o valstybės sekretorė ėmė paklusniai ją vykdyti. Ji pasirinko ne vedlio, o komandos žaidėjo vaidmenį ir viešumoje visuomet pritaria B.Obamos pozicijai, o savo patarimus pasilieka privatiems pokalbiams.

Ši darna leidžia manyti, kad B.Obama ir H.Clinton laikosi bendros nuomonės, kokie veiksmai reikalingi, kad vykdoma užsienio politika duotų geriausių rezultatų.

Žinoma, dar praėjo nedaug laiko. Sunkiausi pasirinkimai ir giliausios užsienio politikos krizės prezidento administracijos veikiausiai dar laukia ateityje.

Kol kas H.Clinton ne tik nuosekliai vykdo prezidento darbotvarkę, bet ir perleido kai kuriuos svarbius klausimus paskirtiems diplomatams.

O Baltuosiuose rūmuose, kaip teigia B.Obamos patarėjai, ji stengiasi pateikti prezidentui gerai apgalvotus patarimus, nesukeldama jokios trinties, dėl kurios buvo imta būgštauti jai tapus valstybės sekretore.

Prezidento patarėjai sako, kad buvusi pirmoji valstybės ponia laikoma nuoseklia B.Obamos užsienio politikos prioritetų vykdytoja ir reguliariai lankosi Baltuosiuose rūmuose.

Pačios H.Clinton patarėjai pabrėžia, kad iki antradienio per 46 dienas, kurias jie drauge dirba Vašingtone, valstybės sekretorė 32 kartus buvo susitikusi su B.Obama. Drauge jie vyko į dvi užsienio keliones - balandžio pradžiose lankėsi Europoje, o praėjusią savaitę dalyvavo Amerikų viršūnių susitikime.

H.Clinton nusprendė perleisti sudėtingiausių klausimų, susijusių su neramumų krečiamais karščiausiais pasaulio taškais, sprendimą patyrusiems ir užgrūdintiems diplomatams, tokiems kaip specialusis pasiuntinys Richardas Holbrooke'as (Ričardas Holbrukas), kuris atsakingas už Afganistaną ir Pakistaną, bei Dennisas Rossas (Denisas Rosas), kuris yra specialus patarėjas Iranui ir Persijos įlankos regionui.

Tai leido valstybės sekretorei sutelkti dėmesį į Europą, Aziją, Lotynų Ameriką bei Artimųjų Rytų taikos procesą.

Trečiadienį H.Clinton dalyvaus Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame ketinama svarstyti B.Obamos administracijos užsienio politikos prioritetus. Komiteto nariai turės galimybę išklausyti pačios valstybės sekretorės poziciją prezidento užsienio politikos darbotvarkės klausimais.

B.Obama leido aiškiai suprasti, kad savo administracijoje jis yra diplomatijos vadovas, kuris ne tik nustato prioritetus, bet ir duoda toną tam, kaip H.Clinton turėtų elgtis užsienyje, sakė Carnegie tarptautinės taikos fondo specialistas Rusijos klausimais Jamesas F.Collinsas , anksčiau dirbęs JAV ambasadoriumi Maskvoje.

"Teisingas požiūris, kad tai nebus Hillary Clinton užsienio politika. Aišku, kad jis (B.Obama) nustato poziciją, - interviu telefonu sakė J.F.Collinsas. - Tiesą sakant, manau, ji ją papildo".

"Neįžvelgiu didelio atotrūkio ar skirtumų tarp jų" tiek konkrečiais klausimais, tiek platesnėmis temomis, pridūrė analitikas.

Ir B.Obama, ir H.Clinton pabrėžia, kad tarptautinėje arenoje JAV derėtų prisiimti partnerės, o ne diktatoriaus vaidmenį. Arba, kaip sako J.F.Collinsas, tiek B.Obama, tiek H.Clinton galvoja, kad "JAV turėtų vesti, o ne įsakinėti".

Savo esme B.Obamos užsienio politika labai panaši į jo pirmtako George'o W.Busho. Jos tikslai žinomi - pavyzdžiui, pažaboti branduolinių ginklų grėsmę ir kovoti su islamo ekstremizmu. Pozicijos iš esmės skiriasi ne dėl paties tikslo, bet dėl to, kaip jį įgyvendinti.

Puikus pavyzdys galėtų būti Iranas. B.Obama ir H.Clinton laikosi G.W.Busho pozicijos, kad būtina užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą, tačiau dabartinis prezidentas šio tikslo nusprendė siekti pasiūlydamas Teheranui diplomatinį dialogą.

G.W.Bushas 2002-aisiais priskyrė Iraną kartu su Šiaurės Korėja ir Saddamo Husseino valdomu Iraku "blogio ašiai".

B.Obama sušvelnino toną - į Iraną prezidentas kreipėsi jo oficialiu pavadinimu - Irano Islamo Respublika, paskelbė įrašytą kreipimąsi į Irano žmones ir įtraukė Teheraną į konsultacijas dėl Afganistano.

Tuo tarpu H.Clinton, kuri 2008-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu reiškė rimtų abejonių dėl B.Obamos ketinimų kalbėtis su Iranu, dabar padeda kurstyti viltis dėl dialogo.

Kalbant apie kitą opią Artimųjų Rytų problemą, B.Obama ir H.Clinton laikosi G.W.Busho administracijos pozicijos, kad geriausias sprendimas būtų įkurti Palestinos valstybę, kuri gyvuotų greta Izraelio.

Be to, B.Obamos administracija, kaip ir G.W.Bushas, tvirtina, kad Šiaurės Korėja privalo ne tik visiškai nutraukti savo branduolinių ginklų programą, bet ir sunaikinti visus ginklus, kuriuos ji pasigamino pastaraisiais metais.

Be nuoskaudos, kurią ambicingai veikiausiai H.Clinton paliko pralaimėjimas B.Obamai pirminiuose Demokratų partijos kandidato į prezidentus rinkimuose, dar vienu galimu trinties šaltiniu, kaip prognozuota, turėjo tapti jos vyro verslo reikalai ir labdaringa veikla. Tačiau kol kas tai irgi nesukėlė rimtesnių problemų.

Sausį Senate vykstant svarstymams dėl H.Clinton paskyrimo buvo pareikšta būgštavimų dėl galimo interesų konflikto, susijusio su užsienio šalių vyriausybių lėšų skyrimu buvusio prezidento Billo Clintono labdaros fondams. Tačiau vėliau prie šio klausimo nebuvo grįžta.

Tapusi valstybės sekretore H.Clinton sulaukė kritikos per vasarį įvykusią savo pirmąją kelionę į užsienį, kai Pekine pareiškė, kad nesiliaujančios diskusijos su Kinijos vyriausybe dėl žmogaus teisių nebūtinai turi būti produktyvios. Tačiau iš esmės rimtesnių diplomatinių klaidų kol kas jai pavyko išvengti.

Kai kurie daugiausiai problemų keliantys politikos iššūkiai, kuriuos teks spręsti H.Clinton vadovaujamam Valstybės departamentui, įskaitant Šiaurės Korėją, Artimųjų Rytų taikos procesą, Iraną, Rusiją ir Kiniją, tebėra oficialiai peržiūrimi.

O dėl tų uždavinių, kurie buvo viešai apibrėžti, pavyzdžiui, Afganistanas ir Pakistanas, tebėra neaišku, koks kelias bus pasirinktas juos įgyvendinti.

Vienas pirmųjų prezidento B.Obamos žingsnių, kurį aktyviai rėmė H.Clinton, buvo sprendimas paskirti specialiuosius pasiuntinius, kad būtų efektyviau koordinuojama Amerikos politika sprendžiant virtinę problemų, tokių, kaip Šiaurės Korėja, Artimųjų Rytų taikos procesas, Iranas, Afgamistanas ir Pakistanas.

B.Obamos administracija galėjo greitai imtis veiksmų šiose srityse, nes pasiuntinių paskyrimui, priešingai nei Valstybės departamento aukščiausio rango biurokratų, nereikalingas Senato patvirtinimas.

30 metų diplomatinio darbo patirtį turintis Terry Snellas (Teris Snelas), dabar dirbantis užsienio reikalų patarėju tarptautinės teisės kompanijoje "King & Spalding", sakė, kad sprendimas pasikliauti tokiais patyrusiais specialiaisiais pasiuntiniais kaip R.Holbrooke'as, D.Rossas bei buvęs senatorius George'as Mitchellas , kuris buvo paskirtas pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose, gali iš dalies paaiškinti, kodėl nesama įtampos tarp B.Obamos ir H.Clinton.

"Žinau, jog šiek tiek paradoksalu sakyti, kad jų asmenybių dvikovą užbaigė kitų asmenybių atėjimas, tačiau tam tikra prasme, manau, tai yra viena tarp jų nusistovėjusios pusiausvyros priežasčių", - antradienį interviu telefonu sakė T.Snellas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

I. Makaraitytė. Traumuotiems lietuviams iš „priklausomos Lietuvos“ reikia Holokausto su gėlytėmis (52)

Jos motina meldėsi, kol laukėsi jos, kad ji gimtų žydrom akim ir šviesiais plaukais. Kad jei vėl...

Muziejų Lietuvai dovanojantis V. Butkus: puikuotis prabanga ir mokėti darbuotojams minimumą yra neetiška Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017” (17)

Jis nesipuikuoja savo turtais, nesišvaisto pinigais, nesivaiko visuomenės dėmesio. Tačiau...

Orai: prasideda rudeninė pasaka (1)

Savaitgalio orai bus puikūs – pagaliau nelis, vyraus saulėti orai.

Pavyko apžiūrėti iš arti: būstas Vilniuje, kuris tekainuoja 42 eurus per mėnesį (60)

Socialiniai būstai ir jame gyvenantys asmenys – daug diskusijų ir dažnai neigiamų atsiliepimų...

G. Landsbergis: vieninteliai, kurie laimi šioje byloje, yra populistai (263)

Penktadienį tiesioginėje LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ Liberalų sąjūdžio...

Lyg namie Londone žaidęs „Žalgiris“ sutriuškino Lenkijos vicečempionus (30)

Itin šiltai Didžiosios Britanijos sostinėje lietuvių sutiktas Kauno „Žalgiris“ gerbėjams...

Nepagydoma liga: kreivų žvilgsnių atsikratė išvykęs į Daniją (33)

Nors žvynelinė laikoma nepagydoma liga, sergantys žmonės gali išvengti daugelio jos keliamų...

Pigių oro linijų spąstai: teko sumokėti dvigubai (74)

Už populiarią paslaugą didžiulę kainą sumokėjusi keleivė jaučiasi apgauta, dėl to nori...

8 dažnos prezervatyvų naudojimo klaidos (22)

Vienintelis garantuotas būdas išvengti lytiniu keliu plintančių ligų (LKPL) yra visiškas...

Ant paminklo AK-47 kūrėjo M. Kalašnikovo garbei rado anksčiau sukurto vokiečių automato atvaizdą (450)

Ant Maskvoje pastatyto paminklo Mikhailo Kalašniovo garbei akylūs praeiviai pastebėjo vokiško...