Kalbėdama Vašingtono idėjų kalvėje, K. Skinner pareiškė, kad Kinijos iškilimas – tai iššūkis ištisai kartai, į kurį reikės ištisos kartos atsako. Ji taip pat pabrėžė, kad varžybos žymi didį „civilizacijų susidūrimą" – šį terminą pasiūlė 2008 m. miręs S. Huntingtonas ir taikė jį prognozavimui, kas įvyks po Šaltojo karo.
D. Trumpo administracija neabejotinai teisi, teigdama, kad varžybos su Kinija bus ištisų dešimtmečių reikalas. Tačiau civilizacijų susidūrimo modelis nepadės Jungtinėms Valstijoms šių varžybų laimėti, nes iš tiesų jis labiau palaiko ne Amerikos, o Pekino strategiją.
S. Huntingtonas savo teoriją pristatė garsiojoje „Užsienio reikalų" esė, kurią parašė 1993 metais. Mokslininkas teigė, kad, žlugus komunizmui, pasaulinės svarbos reikalų nebegali lemti ideologinės varžybos. Tačiau dabar atėjo metas konfliktams tarp grupių, apibrėžiamų per kultūrą, religiją ir tapatybę. Tarp konfliktuojančių grupių būtų Vakarų civilizacija Europoje bei Šiaurės Amerikoje ir Rytų civilizacija, kuriai atstovauja Kinija ir daugelis jos Azijos kaimynių.
Civilizacijų susidūrimo teorija įgijo populiarumą kilus kruvinoms kautynėms tarp musulmonų ir krikščionių bendruomenių buvusioje Jugoslavijoje, o ypač prasidėjus karui prieš terorizmą po Rugsėjo 11-osios įvykių. Tačiau JAV vyriausybė S. Huntingtono teoriją iki šiol atmesdavo: George'o W. Busho administracija teigė, kad karas su terorizmu reiškia susidūrimą civilizacijos ribose, tarp tolerantiškų ir netolerantiškų musulmonų pasaulio kraštų, o ne konfliktą tarp islamiškojo ir Vakarų pasaulio.
Tarp JAV ir Kinijos vis dar egzistuoja daug esminių kultūrinių skirtumų, jau nekalbant apie galybę ekonominių ir geopolitinių nesutarimų. D. Trumpo administracijos kritikai teigia, kad kalbos apie civilizacijų konfliktą tik atkartoja idėją, kurią siūlė prieštaringai vertinamas buvęs D. Trumpo patarėjas Steve'as Bannonas: anot jo, pasaulis pasiekė konfrontacijos ribą tarp krikščioniškojo-vakarietiškojo ir viso likusio pasaulio. Tačiau netgi atidėjus į šalį šią konfrontaciją, civilizacijų susidūrimo koncepcija yra ideologiškai ir geopolitiškai nevaisinga.
Viena vertus, „susidūrimo" retorika paaukoja JAV ir Kinijos konkurencijos moralinę pusę. Amerika nuo seno skelbia, kad demokratinės vertybės ir žmogaus teisės nėra išskirtinai Vakarų idėjos. Tai yra visuotinės idėjos, kuriomis žmonės nusipelno mėgautis visur – ir nė viena vyriausybė neturi teisės atimti jų iš savo piliečių.
Šis argumentas – tiesa, kartais taikomas selektyviai – yra esminė užsienio politikos stiprybė, nes leidžia JAV identifikuotis su žmonių siekiais visame pasaulyje, net ir tose šalyse, kurias valdo Jungtinėms Valstijoms priešiški režimai. Be to, JAV pareigūnai mėgsta pabrėžti, kad žmogaus teisės ir demokratinės vertybės yra visuotinės: tai tapo ideologiniu ginklu prieš autoritarines vyriausybes ir padarė didelį poveikį kovoje prieš Sovietų Sąjungą Šaltojo karo metu.
JAV neturėtų palaikyti šios idėjos, kad ir netiesiogiai; ji neturėtų remti civilizacijų atskirties, kurią Kinijos režimas siekia įvesti tarp savo piliečių ir demokratinio pasaulio.
Civilizacijų susidūrimo teorija pavojinga ir geopolitiškai, nes šiuo požiūriu ji irgi naudinga ne Amerikai, o Kinijai. Kinijos vyriausybė nuo seno tvirtina, kad pasaulis iš tikrųjų turėtų būti padalintas pagal civilizacijų ribas: kad azijiečiai turi daugiau bendro tarpusavyje nei su JAV, ir kad Vašingtonas turėtų palikti Aziją azijiečiams – tai yra, leisti Kinijai dominuoti toje pasaulio dalyje.
Šis argumentas suteikia intelektualinį pagrindą viskam, ką daro Pekinas, siekdamas išstumti JAV iš Vakarų Ramiojo vandenyno teritorijos: kenkdamas Jungtinių Valstijų aljansams, stiprindamas savo karines pajėgas ir apregzdamas savo kaimynes ekonominės priklausomybės voratinkliu.
Taigi griežtų ribų tarp Rytų ir Vakarų nubrėžimas yra svarbi Kinijos strategijos dalis – ir kelia mirtiną pavojų Amerikai. Norint kovoti su Kinija, JAV reikės sutelkti koaliciją, kuri nepaisytų civilizacijų ribų. Tokia koalicija apima, bet neapsiriboja, Vakarų pusrutulio ir Europos demokratijomis bei daugybe Azijos šalių, kurioms Kinijos stiprėjimas kelia nerimą.
Kalbos apie civilizacijų susidūrimą tik pabrėžia kultūrinius ir rasinius skirtumai tarp JAV, Vietnamo ar Indijos – ir būtent tuo metu, kai reikia sutelkti dėmesį į bendrus geopolitinius interesus.
Sutelkti ir išlaikyti koaliciją prieš ambicingą Kiniją bus pakankamai sudėtinga. Amerikos diplomatai neturėtų dar labiau apsunkinti situacijos.
